„Noriu Jums papasakoti savo sapną po vakarykščio kvėpavimo užsiėmimo, nes nieko panašaus dar neteko patirti. Nors man atrodo, kad tai vyko tarp sapno ir realybės. Veiksmas vyko mano tėvų namuose. Aš miegojau lovoje šalia močiutės lovos, kurioje dabar miegojo mano dukra, nusisukusi nuo manęs į sieną. Staiga gavau didelį šviesos ir energijos pliūpsnį, kuris persmelkė visą kūną (iškilo asociacija su žmonėms daromu elektros šoku). Jutau tos energijos jėgą savyje, galėjau visu kūnu pakilti iš lovos gulimoje padėtyje.
Ištiesusi ranką virš gulinčios dukros tarsi norėjau ją atversti, atsukti į savo pusę, bet ji tik slankiojo kūnu, veikiama per mano ranką sklindančios energijos ir su nepasitenkinimo gaidele balse sakė: „Tu specialiai taip darai”. Pradėjau jausti baimę dėl taip staiga užplūdusios keistos ir galingos energijos ir abejonę, ar tai tikrai gerai, ar tai tikrai iš šviesos šaltinio ir ar aš sugebėsiu su ja susitvarkyti. Nusiraminimui pradėjau ramiai, sąmoningai kvėpuoti, kviečiau tekėti per save tyrą, švarią dvasinę energiją ir sakiau, kad sugrįžtu į „čia ir dabar”. Greitai sugrįžau į savo lovą ramiai bekvėpuodama ir nusiraminusi. Ryto eigoje nesijautė, kad tai vienaip ar kitaip įtakoja mano savijautą, būseną.”
Klausimas: Gal galite pakomentuoti, kas tai buvo?
Atsakymas: Visų pirma labai gerai, kad suabejojus prisiminėte sąmoningą kvėpavimą, pakvietėte dvasinę energiją.
Tikiuosi, tai padėjo ne tik nusiraminti, bet ir įsitikinti, kad nieko blogo su jumis nevyksta. Iš to, ką rašote, drąsiai galiu teigti, kad jūs patyrėte sąmoningą ar pusiau sąmoningą 😉 išėjimą savo astralo iš fizinio kūno.
Puiku, turite aiškiai suvoktą patirtį, savo reagavimą, būsenos pokytį – lieka judėti į naujus patyrimus. Tikiuosi, dabar jausitės ramiau, saugiau, nes žinote būdus, kaip apsaugoti save bei valdyti procesą.
Ko gero reikėtų prisiminti, kad verta sau pasakyti – te mano astralinis kūnas keliauja tik į šviesias, dvasines patirtis (vistiek jūs jo
nesustabdysite, jis tikrai keliaus) ir visada saugiai sėkmingai grįžta į fizinį kūną.
