Kvėpavimas gali būti išorinis ir vidinis. Išorinis – tai fizinis kūno kvėpavimas oru, o vidinis – tai kvėpavimas dvasine energija. Taigi sąmoningai kvėpuojant siekėme susitelkti savo dėmesiu į išorinį, fizinį, kvėpavimą, palaipsniui jį sujungdami su vidiniu, energetiniu. Įkvepiant kėlėme energiją savo kūno nugarine puse iš apačios aukštyn, iškvepiant energiją leidėme savo kūno priekinėje dalyje nuo viršugalvio žemyn, iki stuburo apačios.
Dirbome tyrinėdami du energetinius kanalus. Vienas yra valdymo kanalas, kuriuo energija kyla aukštyn, o kitas yra veikimo kanalas, kuriuo energija teka žemyn. Valdymo kanalo vibracija yra vertikali, o veikimo kanalo – horizontali. Kvėpuojant atsirandanti pauzė skirta tam, kad pereiti iš vienos vibracijos į kitą, iš vertikalios į horozontalią, iš horizontalios į vertikalią.
Kai šiais dviem kanalais teka energija, ji praeina per visas čakras, kadangi kanalai jungiasi kiekvienoje iš jų, tarsi spirale persipyna. Taip formuojasi energetiniai kvėpavimo ratai. Jei ratas susidaro sujungdamas Muladharos ir Sahasraros čakras, aktyvuojasi saugumo poreiko programa bei siekis susijungti su visuma. Jei ratas sujungia Svadhisthana ir Adžna čakras, svarbiausiais tampa norai ir emocijos. O jei ratas atsiranda tarp Manipura ir Višudha čakrų, aktyvuojasi mąstymo procesai.
Priklausomai nuo to, kur gyvenime įprastai fokusuojasi mūsų dėmesys, ties kokiomis temomis, sritimis, kokiais procesais, aktualijomis, tame lygmenyje aktyviausiai centruojasi mūsų gyvenimas. Jei nieko nekeičiame, galime tame „uždarame rate” suktis gana ilgai, kad ir visą gyvenimą, tarsi užsiciklinę. Tai tarsi uždaras laiko ratas. Tam, kad sugebėti pereiti iš vieno būties lygmens į kitą, reikia sustabdyti tą besisukantį ratą. Tada mes turime galimybę atsidurti savo būties audinio „kryžkelėje”, kurioje galime pasirinkti kitą judėjimo kryptį.
Tad sąmoningai kvėpuojant visų pirma tyrinėjome, kuriame lygmenyje esame užstrigę, įpratę veikti savo gyvenime. Sujungėme tai su savo energetiniu kvėpavimu. Kvėpavimo ratą suvokus, siekėme atsidurti toje „kryžkelėje”, sustabdydami kvėpavimą. Tame taške be judėjimo siekėme apsiprasti, suvokti, kokio norėtume kitokio kelio, ir bandėme pasirinkti visiškai naują kryptį… Tai panašu į gyvenimo rato pakeitimą aštuoniuke (begalybės ženklas), kurio dviejų kilpų sankirta ir yra tas krypties pakeitimo taškas. Tai galimybė kažką keisti savo laisva valia.
Lina Rudaitienė
