ĮKVEPIU. IŠKVEPIU

Sąmoningai kvėpuojant išmokau geriau pajausti savo kūną, atpažinti įtampos vietas ir sąmoningai kvėpuojant jas išlaisvinti. Aptikau skausmo ir įtampos sritis savo kūne, apie kurias iki tol nežinojau, o jas „prakvėpuojant“ palengvėjo ne tik fizinis kūnas, bet ir emocinė būsena. Išmokau ne bėgti nuo skausmo, bet eiti į jį, pažinti jo priežastį, išgyventi ir paleisti.

Dėkoju Linai ir tuo pačiu sau už pagalbą bei galimybę susipažinti su rebefingu ir, svarbiausia, už patirtis, kurias išgyvenau kvėpavimų metu. Esu ten, kur turiu būti. Patirtis iš tiesų neįkainojama, akivaizdžiai atvėrusi man kitas perspektyvas, kitokį matymą, pajautimą. Kiekviena sesija savotiška, vertinga, įdomi, reikalinga. Tarytum žingsnis po žingsnio eita tiek, kiek reikia ir tiek giliai, kiek tam buvau pasiruošusi. Individualių sesijų metu gavau daug atsakymų, kurie buvo svarbūs man. Mano gyvenimas natūraliai įgavo kitokią prasmę, tiksliau netgi ne gyvenimas, o būtis.

Trumpai noriu pasidalinti savo patirtimi, gal joje kiti žmonės atras savo klaidas ir turės puikias galimybes iš jų pasimokyti. Patyrusi stiprų stresą ir išgyvenimus per ne vienerius metus, praradau norą gyventi, nukrito mano savivertė, kvėpavimas tapo paviršutiniškas. Energijos nesiejau su gyvybe. Na energija man tik buvo žodis, nors ir jaučiau, kaip ji teka. Stresas savo darbą padarė. Po rebefingo praktikų susivokiau, kad reikia kvėpuoti giliai, kad viskas, kas mus supa, yra gyva… GYVYBĖ man tapo pagrindiniu žodžiu.