Rebefingo valymo reiškiniai

Klausimas: „Vakar atėjau pirmą kartą į užsiėmimą. Noriu pasidalinti patirtimi, kurią išgyvenau šią naktį.
Atsibudau apie 24 val. nuo galvos skausmo. Iš pradžių nesuvokiau, kur esu. Bandžiau atsikelti, tačiau dėl galvos svaigimo nesugebėjau. Neužmigau ilgai, varčiausi nuo vieno šono ant kito. Man buvo karšta. Toks jausmas, kad esu ne savame kūne. Ryte net bijojau kvėpuoti „kūdikišku kvėpavimu“. Kas su manimi darosi?
Aš truputį parašysiu savo ligos istoriją. Esu po galvos smegenų operacijos. Man operuotas gėrybinis auglys. Gal tai kaip nors susiję su mano būsena šią naktį?“

Atsakymas: Jei prisimenate, vakar labai akcentavau, kad svarbu valdyti savo dėmesį ir „neįpulti“ į vieną ar kitą būseną, neleisti save tapatinti su skausmu
ar kitokiais valymosi reiškiniais.

Manau, Jūs visiškai natūraliai iššaukėte kvėpuojant valymąsi, kuris visuomet pirmiausiai pasireiškia mūsų jautriausiose vietose, srityse. Jūsų atveju – tai galva. Kvėpavimo metu viskas vyko natūraliai, tačiau po to pasakojau, kaip galima skirtingai energetiškai kvėpuoti, minėjau sferinį kvėpavimą per galvą. Kaip bebūtų gaila, kartais pakanka ką nors paminėti, nesakant to daryti, bet žmonės nesąmoningai tai daro. Taigi patariu ne išsigąsti „kūdikio kvėpavimo“, o panaudoti jį, kad nusiraminti, atsipalaiduoti, išeiti iš suaktyvėjusių valymosi procesų. Ir būtinai kvėpavimo pagalba sugrąžinkite save, visą savo dėmesį į „čia ir dabar“. Tai  – visų svarbiausia.

Karštis, pojūtis, kad „esu ne savo kūne“, byloja apie suaktyvėjusius valymo procesus. Jei Jūs atėjote į rebefingą, Jūs neišvengsite valymosi. Jei jaučiate, kad bijote, iškvepiant paleidinėkite baimę. Juk, tikiuosi, nesiruošiate visą likusį gyvenimą gyventi „šiltnamio“ sąlygomis, nuolat saugant save nuo gyvenimiškų patirčių? O gyvenimas įvairus. Rebefingas kaip tik ir padeda mokytis eiti be įtampų, be streso, tačiau jei kažkas mumyse keičiasi, kai kada tai vyksta ir skausmingai.

Klausimas: „Vakarais pakvėpavusi, aš sunkiai užmiegu. Jau kelinta naktis be miego. Jaučiuosi blogai. Ar tai kaip nors susiję su  kvėpavimu?“

Atsakymas:  Jei po kvėpavimo užsiėmimo neužmiegate, o kitomis dienomis užmiegate, vadinasi kvėpuoti reikėtų kiek ramiau, švelniau, ir ypač svarbu viso kvėpavimo – integracijos metu kuo labiau atsipalaiduoti, nurimti. O grįžus po kvėpavimo namo, atsigulus miegoti, reikėtų nebekvėpuoti remiantis rebefingo technika, net negalvoti tą vakarą apie kvėpavimo temą, o tik nusiteikti kūdikiškam poilsiui, nurimimui, atsipalaidavimui, miegui.