Kaip suformuotas rebefingo seminarų, rebefingo mokymo kursų darbas?
Dažniausiai rebefingo seminaruose vyksta du atskiri kvėpavimai – pro burną ir pro nosį. Studijoje kvėpavimas būna vienas. Paaiškinu kvėpavimų pro nosį ir burną poveikio skirtumus, padarant akcentą į saugumą, rezultatyvumą, ilgalaikius pasiekimus, įtvirtinimą. Pasakoju svarbiausius teorinius dalykus, kas būtina žinoti sėkmingam rebefingo vyksmui palaikyti bei tęsti ne tik seminare, bet ir savarankiškame darbe. Seminarus jungia kelios svarbiausios, vedančios temos, kurias galima rasti seminarų skelbimuose.
Tai:
– Pranajama, praninio kvėpavimo esmė, įvairovė, nešamos valymosi, sąmoningėjimo, energijų pažinimo bei įvaldymo galimybės, svarba bei nauda.
– Sąmoningo kvėpavimo technikos ištakos, vystymasis, galimybės, esminiai akcentai. Baimių formavimosi principas, paremtas neteisinga mirties, netekties, praradimų, pabaigos baimės pasaulėžiūra, kvėpavimas tai tyrinėjant, valant, mokantis nuo to nepriklausyti, tai transformuoti į savo dvasinės prigimties sampratą, kai tuo tikima ne aklai, o pagrįstai, mažų mažiausiai remiantis savo gyva asmenine patirtimi kvėpavimų, kontepliacijos, meditacijos metu tai prisiminus, išgyvenus. Laisvas pasirinkimas – būti baimėse, skausme, ar pozityviuose, harmoninguose būviuose, kalbant apie mums visiems, kaip dvasinėms esmėms, duotą laisvą valią, pasirinkimą.
– Darbas su dėmesiu, vientisumu, mokymasis kvėpavimo metu, jo pagalba valdyti savo dėmesį, vis daugiau jo susigrąžint į „čia ir dabar“. Tyrinėjimas skirtumo tarp fizinio, emocinio, mentalinio būvių, pažinimas energijų, sąmonės, skirtingų jos būvių bei galimybių. Sąmoningas savo ryšio su siela patyrimas, atstatymas, stiprinimas. Mokymasis atskirti savo asmenybės, sielos, dvasinius poreikius, priklausomybes nuo praeities patirčių, paleidimas senų, nebereikalingų programų, pasirinkimas evoliuciškai naujų, aktualių uždavinių.
– Gimimo patirtis, jos įtaka gyvenimui. Pro burną kvėpuojant gana greitu ritmu, siūlau vis daugiau savo dėmesio, o kartu su juo ir energijos nukreipti į savo gimimo laikmetį (tai buvimas mamos įsčiose, gimimo momentas, keli pirmieji kūdikio mėnesiai). Taip po truputėlį bandome pravalyti sankaupą gimimo skausmo (ne tik šio gyvenimo), o po to pabandyti atidžiau įsižiūrėti ir atpažinti savo Sielą pačio atėjimo į šį gyvenimą metu, su kokiais tikslais, uždaviniais ji ruošėsi darbuotis viso gyvenimo bėgyje, tiesiog kaip Siela tuo metu skambėjo – tai kartais neįtikėtinai sėkmingai padeda atstatyti ryšį su savo Siela. Taip pat darbuojamės su motinystės tema, kviečiant su įkvepiama prana motinystės vibraciją, budinant net seniausius prisiminimus apie tai, stebint savo reakcijas, valant negatyvą, atstatant harmoningą santykį su motinyste.
– Negatyvas – pozityvas, negatyvių minčių, jausmų, patirčių transformavimas į pozityvą. Dažniausiai aktyvaus kvėpavimo metu siūlau dirbti su negatyvu, pabudinant prisiminimus apie skausmingas patirtis savyje, tai tyrinėjant, valant, transformuojant, t.t. Ramaus kvėpavimo metu budinami prisiminimai apie pozityvius patyrimus, siekiant patirti savo sielos jėgą, įdirbius, senuosius pasiekimus, kad galėtume juos įpinti į savo dabarties kasdienybę, tuo remtis. Visuomet akcentuoju palyginimo svarbą: kaip jautėsi žmogus kvėpuojant negatyvu, o kaip – pozityvu, kame jis norėtų būti, ką norėtų, išdrįstų rinktis, jei patikėtų to pasirinkimo galimybe, teise.
– Kvėpavimas vyriška – moteriška energijomis, kai vieno kvėpavimo metu įkvepiama iš viršaus, leidžiant energijos srautui tekėti per kūną žemyn, o kito kvėpavimo metu – priešingai. Stebima energijų įtaka mums, tos įtakos pokytis, kuri energija mumyse skamba harmoningiau, kuri reikalinga didesnio valymo, t.t.
– Mantrinis kvėpavimas, mantrinio darbo niuansai, nauda, įvairovė, galimybės, t.t. Darbas kvėpuojant su grynomis dvasinėmis vibracijomis, pavyzdžiui, meile, gėriu, grožiu, taika, drąsa, gerove, t.t. Lietuviškos, rytų tradicijų mantros, malda, skirtumai, trumpų mantrų privalumai, kt. Skatinimas stebėti, kokia reakcija kyla iš vidaus į vieną ar kitą grynąją vibraciją, kam daugiau dėmesio reikėtų skirti pravalymui, išgryninimui, o iš ko – tiesiog pasisemti jėgų, stiprybės. Čia tinka ir kvėpavimas dvasine Meile, Dvasios šviesa, palaima, kt.
– Žemės, oro, vandens, ugnies stichijų praktikos, kai praeiname vieną po kitos visas stichijas, kvėpuoti to elemento vibracija, esencija, kad, kvėpuojant iš tyriausių, aukščiausių Dvasios planų, pakviesti į save stichijos elementą, pajusti jos tikrąjį skambesį, kad valyti tą stichiją visose savo struktūrose, mokytis suderinti savyje skirtingas energijas vienu metu, atpažinti jų skirtumus, poveikį (harmoningą ar sąlygotą praeities patirčių) sau.
– Kvėpavimas laiko reiškiniu, ėjimas į ilgalaikių patirčių, be galo ilgai besitęsiančių procesų savyje budinimą, valymą; prisilietimas prie savo santykio į ilgalaikius procesus, jo tyrinėjimas, valymas; savo kaip dvasinės esmės amžinumo, nemirtingumo galimybės įsileidimas; savo tikrojo amžinumo patyrimas.
– Pažintis su Dvasia, Dvasios pasaulio įvairove, neišsemiamumu. Mokymasis atskirti savo asmenybės, sielos, dvasinius poreikius, priklausomybes nuo praeities patirčių, paleidimas senų, nebereikalingų programų, pasirinkimas evoliuciškai naujų, aktualių uždavinių. Asmenybės, Sielos, Dvasios vientisumo, vienovės siekio svarba, darbas su to auginimu sąmoningai kvėpuojant.
Galėčiau dar paminėti ne vieną temą, tačiau šios, ko gero, yra esminės, bazinės, kurias stengiuosi reguliariai pakartoti, kad įtvirtinti.
Akcentas darbo su kvėpavimu pradžioje nuo siekio vienokio ar kitokio patyrimo (pakylėtos sąmonės, sielos ar dvasinio) nukreiptas į valymąsi, kardinalių, ilgalaikių pakyčių savyje įsileidimą, skatinimą, savęs pažinimą, savo esminių sielos, dvasinių interesų, poreikių, vertybių paiešką, mokymąsi tai įtvirtinti kasdienybėje, mokymąsi suvokti bei valdyti savyje vykstančius procesus, teisingiau juos suprasti, įvertinti. Ir tik kiek vėliau, jau paskutinių kelių iš dvylikos sesijų metu stengiuosi „nuvesti“ kvėpuojantįjį į stipresnę dvasinę patirtį. Tai leidžia (kaip matau) pasiekti žymiai sąmoningesnį, objektyvesnį savo būties vertinimą, savo galimybių, prigimties pažinimą, dvasinės jėgos prabudimo galimybę, t.t.
Pirmi keturi kvėpavimai vyksta pro nosį, po to keturi – pro burną, o likę keturi – vėl kvėpavimai pro nosį, kai jau gerokai prasivalius, išmokus (be abejo, išmokimo laipsnis gana skirtingas) stebėti ne tik fizinį, emocinį, mentalinį būvius, bet ir karminį bangavimą, energijas, sąmonės pokyčius, galime žymiai sąmoningiau keliauti į dvasines patirtis, savo Sielos, Dvasios pažinimą (žinoma, visų pirma, patyrimo, įgudžių dėka).
Lina Rudaitienė