Dirbant su žmonėmis, padedant susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais, sunkumais, probleminėmis būsenomis, dažnai tenka patarti siekti būti savimi.
Tada skamba klausimai: kaip būti savimi, ką tai reiškia?
Patariu priimti save.
Ir vėl suskamba klausimas: kaip tai padaryti? Kaip priimti save?
Kiekvienas nori būti laimingas, bet kažkodėl tik epizodiškai patiriame laimę. Kodėl?
Atsakymas nevienareikšmiškas.
Priimti save – tai visų pirma susitaikyti su tuo, kad mes nesame tobuli, vadinasi, reikia išmokti priimti savo ir gerąsias, ir silpnasias puses. Kad tai pavyktų, reikia pradėti tyrinėti save, kad suprasti, pažinti save.
Kodėl tai svarbu?
Nes mes gana dažnai gyvename, remdamiesi svetimomis programomis, idėjomis, pasaulėžiūra. Vadinasi, mes daug resursų, laiko, jėgų išeikvojame tuščiai, beprasmiškai. Kol tos svetimos programos dominuoja mumyse, nebūsime laimingi ar pilnatviški.
Išorėje laimės nerasime! Toldami nuo savęs dėl kažkokių svetimų idėjų tarytum išsižadame savasties. Tai aklavietė.
Tik darydami tai, kas vertinga ir prasminga mums kaip visumai, bent jau mūsų asmenybei ir Sielai, mes iš tiesų pažinsime ir priimsime save tokius, kokie esame. Tada ir veiksime iš vidinio vienio, ir jausimės vientisi.
Būsime savimi ir tuo pačiu nuolatos keisimės, nes gyvenimo tėkmei būdingas nuolatinis kitimas. Patirsime malonumą vis naujai, vėl ir vėl pažinti save! Ne mėgdžioti ar kopijuoti kažką, o o būti nuolatiniame tapsme.
Taip atrasime laimę savyje, nes mūsų prigimtis kupina beribės amžinos palaimos!
Lina Rudaitienė
