Pasidalijimas apie kvėpavimą tema „Vyriška Jan – moteriška In energijos”

Šiam sąmoningam kvėpavimui ruošiausi kaip niekada, priežasčių dėl mano sveikatos sutrikimų ieškojau jau porą mėnesių, per tą laiką daug kas lukštenosi, atėjo daug suvokimų, terapija, žinių, praktikų, tik nebuvo aišku, kaip juose atsirinkti ir išskirti pagrindinę problemą, atskleisti Sielos diagnozę.

Pokalbis prieš kvėpavimą buvo labai man pačiai aktualus ir išsamus, daug ką sudėliojantis į savo vietas, įvardijantis apie tai, kas ir kaip vyksta, vyko su manimi. Supratau, kad kasa – tai organas, padedantis transformuoti gautą energiją iš aplinkos į vidinę energiją, paverčiant ją įsisavinama ir gyvybine… Sutrikimas arba jos pažeidimas byloja apie šios transformacijos sutrikimus, neharmoningą procesą… Galbūt tai vyksta jau daug metų, tik nėra suvokta, ir dabar atėjo laikas tai spręsti, suvokti ir išrišti…
Akivaizdu ir tai, kad Žemės elemento manyje buvo per daug, ilgą laiką bandžiau kvėpuoti intensyviai juo vienu, tad jo perviršis galėjo paskatinti, sutirštinti tas energijas, kurios sūkuriavo saulės rezginyje… Žinoma, ryšiai su mama ir tėčiu bei seneliais čia irgi vaidino ir vaidina didelį vaidmenį. Supratau (analizuojant savo santykius su artimaisiais), kad manyje In ir Jan energijų balansas yra gana panašus, su tam tikrais negatyviais jų pasireiškimais šiame gyvenime (Sielos gyvenimų įspaudai ir inercija)…
Pats kvėpavimas buvo kaip niekad lengvas, ramus, jaučiau tik lengvą tetaniją rankose pradiniame sąmoningo kvėpavimo etape, buvo labai panašu į praeitą Asmenybės, Sielos ir Dvasios kvėpavimą, tik viskas vyko daug kokybiškiau ir harmoningiau. Užduotis buvo kvėpuoti In (moteriška) ir Jan (vyriška) energijų harmonija, atrasti tarp jų sąsajas ir galbūt priežastis, susijusias su jų paieškomis.
Prisiminiau save mažą ir tas situacijas, kai man trūko tėčio, kai jis buvo pakėlęs ranką prieš mamą, jo drąsą, virtusia agresija ne tada, kada ramios drąsos reikia kasdienybėje. Tada aš nenorėjau tokio tėčio ir man buvo labai baisu, bet kartu kilo ir pyktis, neharmoningas atsakas į tai. Prisiminiau ir tą situaciją, jaučiausi apmaudžiai ir pykau ant pasaulio, kad mama turėjo nutraukti nėštumą ne savo noru. Pasąmonėje aš ją teisiau ir tai galbūt pasireikšdavo kasdieniniame bendravime, mes nuolat konfliktuodavome, susipriešindavome, aš iškart reaguodavau panašiai kaip tąsyk tėtis… Jie ir dabar elgiasi tam tikrose situacijose neharmoningai – tai kaip mano asmenybės atspindys, kai in ir jan keičiasi vietomis ir vaidina ne savo vaidmenis, arba nesusišneka…
Kvėpuojant toliau, prisiminiau netolimus įvykius, Dvasinių Mokytojų atliepimą krizinėje situacijoje, suvokiau, kad mano Sielos kelyje vyriškas pradas yra progresyvesnis, man aiškesnis ir sėkmingesnis (ekstremaliose situacijose būtina veikti, ieškoti priežasčių, o ne pulti į paniką ar depresiją…), tik aš nemokėjau to suvokti, apskritai sunkiai susiderinu su savo moteriškąja prigimtimi.
Per aptarimą atskleidėte tai, kad man trūksta tų sąsajų, energetinio apsikeitimo tarp Sielos ir Dvasios, kuomet reikalingas teisingas įvardijimas ar elgesio modelis, adekvatus reagavimas į tam tikrą situaciją bei savistaba. Būtina palaikyti, atkurti tą apykaitą tarp pajautos ir žinojimo (suvokimo, kas tai), vedančio link teisingo pasirinkimo bet kurioje situacijoje. Apskritai šio kvėpavimo metu neįkritau į didelius apmąstymus apie tai, kas slypi už ligos ar kaip man pasielgti, tiesiog buvo svarbesni, subtilesni dalykai, ką turiu suvokti, galbūt tie pagrindiniai suvokimai ir Dvasios dėmesys ateina ne desperatiškai reikalaujant, pernelyg daug tikintis, o tiesiog, kada esi ramus ir žiūri į tai iš pakylėtos sąmonės…
Į rebefingo sesijos pabaigą ir integracijos metu jutau didžiulę šilumą ir lengvumą, fiziškai mačiau spalvų ir besisukančių mandalų žaismą, pulsaciją ir nenusakomą būseną, kuomet viskas yra gerai ir tiek daug meilės…
Labai dėkinga Jums už šią sesiją, atrodo, lyg ir priežasties pagrindinės konkrečiai situacijai neradau, bet radau tas priežastis subtiliame lygmenyje, labai sunkiai man įvardijamame ir kad tai gali būti susiję su Sielos mokymusi ir Dvasios vedimu. Apie jų susišnekėjimą, neišskiriant ir Asmenybės, kuri atspindi tą jų santykį.
Man atrodo, kad aš dabar mokausi, kaip įvardinti savo procesus, kaip pasiekti tą kokybę, kuomet galima tęsti mokslus šiame gyvenime. Dabar prisiminiau, kad paskutiniu metu labai dažnai sapnuodavau egzaminus, baigiamuosius ir būsimus stojamuosius, juk tai buvo svarbu mano gyvenime, manau, kad kažkas vyksta dabar Sielos lygmenyje. Lyg būčiau žadinama nepavėluoti, pasiruošti.
Nuoširdžiai Jūsų Asta
Ankstesnis straipsnisKontaktai
Kitas straipsnisPasidalijimas apie kvėpavimą tema „Asmenybė – Siela – Dvasia”