Kelias į save atneša vientisą pusiausvyros būseną. Vidinė pusiausvyra pasiekiama, jei mums vienodai prieinamos ir valdomos „šviesos ir tamsos“, „gėrio ir blogio“ būsenos. Tačiau iš tikrųjų tuo savo egzistavimo periodu, kurį vadiname gyvenimu, beveik visada būname „sąmoningumo tamsos“ būsenoje. Kiekvienas juda savo gyvenimo maršrutu ir jo greitį bei pobūdį lemia tik asmeninės savybės ir sąveika su išoriniu pasauliu.
Judėti per gyvenimą „sąmoningumo šviesoje“ reiškia įveikti pasipriešinimą. Tuo pačiu metu nebūtina plaukti prieš srovę, svarbiausia plaukti iš visų jėgų, nes tai mus stiprina. Žinoma, galima sustoti ir pailsėti, bet tada šviesos požiūriu mes tarytum išnykstame iš realybės. Egzistuoti „sąmonės šviesoje“ reiškia tiesti kelią, įveikti „sąmonės tamsos“ pasipriešinimą ir įgyti dvasinę jėgą.
Tiesa, yra ir pilnatviškos pusiausvyros būsena, kai tikrai tekame pasroviui. Bet tai įmanoma tik tada, kai neturime jokio galutinio tikslo. Priešingu atveju teks kažkur sustoti ir išlipti į krantą. O likimo linija – tai kaip nuolat kintanti upė. Heraklito teigimu, „Į tą pačią upę neįbrisi du kartus“. Tad sustodami galime nutraukti ryšį su savo būties srautu, kuris galėtų mus nešti per gyvenimą be jokių pastangų. Vienintelis dalykas, ko tam reikia, yra priimti pasaulį ir save. Žinia, nedaugelis gali pasiekti visišką pusiausvyros būseną – atsisakyti bet kokio tikslo.
Kaip pasiekti sėkmės būseną?
Nestatykime „oro pilių“, o tiesiog nuolat judėkime, įveikdami daugybę mažų kasdienių kliūčių ir negalvodami apie ilgalaikius rezultatus. Svarbiausia, kad pats judėjimo į priekį procesas būtų malonus, kad rezultatą lemtų pergalių skaičius, o ne likusių iššūkių ar patirtų nesėkmių skaičius. Ir tada galėsime pasiekti tai, apie ką niekada nedrįsome svajoti. Tiesa, sėkmės išbandymas – vienas sunkiausių išbandymų.
Paprasčiausias, pradinis savarankiškas žmogaus veiksmas – valios aktas. Tai kai mes ruošiamės kažką svarbaus, išskirtinio daryti pirmą kartą. Mes nusprendėme tai padaryti, tačiau sprendimas gali likti neįgyvendintas. Šie sprendimai gali būti pavaizduoti kaip taškų rinkinys, sudarantis tai, kas vadinama priežastiniu kūnu. Tačiau kartais vienas iš taškų pradeda judėti, virsta veiksmo kanalu, taip įgyja kitą dimensiją. Ir tik tada, kai tai įvyksta, mumyse įsižiebia „sąmoningumo šviesa“, atsiveria galimybė patirti sėkmės būseną.
Trys keliai į save – „platyn“, „gilyn“ ir „vidun“
„Kelias į plotį“ yra tiesiog naujų potyrių paieška. Yra vietų, kuriose niekada nesame buvę, ir kiekvienoje iš jų yra kažkas naujo, ką galima paversti įspūdžių energija. Svarbiausia, kad mes turime sugebėti įžvelgti šį naują dalyką. Tačiau dažniausiai pasitenkiname tuo, kad viso labo aplankome naujas šalis ir miestus…
„Kelias į gylį“ – tai gebėjimas kasdieniame gyvenime pamatyti kažką nuostabaus, naujus jau pažįstamos tikrovės aspektus. Kiekvienas mūsų suvokiamas objektas ar reiškinys yra žymiai įvairesnis nei jo vaizdas, egzistuojantis mūsų atmintyje. Ir kiekvieną kartą, kai mums pavyksta įžvelgti ką nors naujo pažįstamame, galime gauti dalelę įspūdžių energijos.
„Kelias į vidų“ – tai vidinių ribų naikinimas, įveikimas. Yra kliūčių, kurios apriboja mūsų pasaulį iki mažų ribų, ir beveik visos jos yra mūsų viduje. Kiekvieno barjero sunaikinimą lydi didžiulis mūsų būties erdvės išsiplėtimas ir atitinkamai naujų įspūdžių, kurie visada pasiekia mūsų sąmonę, gavimas.
Tad jeigu pirmaisiais dviem atvejais viską lemia mūsų gebėjimas susikoncentruoti į išorinį pasaulį, gebėjimas rezonuoti su šviesa ar tamsa, su gėriu ir blogiu, tai čia tiesiog reikia atlikti tam tikrą fizinių veiksmų grandinę. Pirmiausiai reikia sujungti įspūdžius, gautus iš ėjimo į plotį ir gylį.
„Vidinis kompasas“ – kelias į save
Vientisame, harmoningame žmoguje stiprėjantis „šeštasis“ pojūtis, leidžia suvokti pasaulį jo visuminėje pilnatvėje. Todėl pagrindinis ir sunkiausias dalykas yra atpažinti, išskirti ir suvokti bet kokio įspūdžių srauto „kūniškąjį komponentą“.
Galime atidžiai ir stropiai studijuoti dvasinius dėsnius, elgtis dorybingai, tačiau rezultatai taps nuolatiniai tik tada, kai pasieksime akivaizdžius savo fizinės būties pokyčius. Bet kokie pokyčiai tampa negrįžtami tik tada, kai jie pasireiškia žmogaus fizinėje išvaizdoje ar jo fizinėmis galimybėmis, įskaitant gebėjimą suvokti išorinį pasaulį, atitinkamai reaguoti, jaustis jame. Materiali tikrovė atspindi realizacijos sėkmę.
Teisingi veiksmai leidžia atkurti sugebėjimą suvokti įspūdžių energiją einant „platyn“, „gilyn“ arba „vidun“. Laikydamiesi savo Sielos „vidinio kompaso krypties“, ribotą savo egzistenciją galime išplėsti iki milžiniškų ribų. Galime įgyti daug jėgos, net pasiekti harmonijos būseną, dangiško rojaus Žemėje būseną, dėl kurios mūsų egzistencija taptų pilnatviška… Įspūdžių energiją galime panaudoti savo vystymuisi. Kelias „į save“ padeda peržengti visas ribas ir susieti su savo Siela, dvasine prigimtimi.
Lina Rudaitienė
