Mes gyvename įvairiuose laiko cikluose, trumpesniuose, ilgesniuose. Geriausiai mums pažįstami naturalūs ir nuolatos pasikartojantys kūno ciklai – širdies dūžiai, iškvėpimo iškvėpimo ciklas. Tačiau mums tenka patirti ir ilgesnių ciklų pasikartojantį poveikį, su tuo susiderinti, gyventi.
Paros ciklas
Pirmas didesnis ir svarbiausias ciklas žmogui yra para, visiškas apsisukimas kartu su Žemės paviršiumi aplink jos centrą. Žmogaus egzistavimo laikas, jo sąmonės laikas tam tikra prasme apsiriboja būtent šiuo periodu. Ir kiekvienas iš mūsų tam tikru mastu šį faktą žino. Pavyzdžiui, tos bėdos, kurios ištiks rytoj ar poryt, mums atrodo nerealios, o priešingai – visus džiugius pojūčius siekiame patirti šiandien.
Toks laiko suvokimas yra visiškai adekvatus. Mes visada pabundame kitokiais nei buvome einant miegoti. Kiekvieną naktį kažkas subtiliai pasikeičia, viena mūsų „aš“ dalis gimsta, o kita miršta. Ir būtent šiems elementams, šiai mūsų asmenybės struktūros daliai, para yra pagrindinis karminis laikas. Kitaip tariant, para yra laikotarpis, per kurį kažkas atsitiktinio gali tapti nuolatiniu arba išnykti.
Tai yra, per dieną patiriame daugybę įspūdžių, kurių kiekvienas vienu ar kitu laipsniu yra susijęs su mūsų „aš“ pokyčiu. Tų įspūdžių yra daug daugiau, nei mes galime sutalpinti. Ir per 24 valandas įvyksta atranka – dauguma mūsų patyrimų išnyksta negrįžtamai, o mažesnė dalis kuriam laikui įtraukiama į mūsų atmintį, galbūt net ilgainiui tampa mūsų tapatybės dalimi.
Mėnulio mėnesio ciklas
Antrasis žmogaus karminio laiko lygis yra susijęs su mėnulio ciklu. Jo ypatumas yra tas, kad mes nejudame aplink objektą, kurio lauke esame, o jis juda aplink mus. Galima sakyti, kad laikas čia tam tikra prasme juda priešinga kryptimi. Visi procesai, priešingi senėjimui ir mirčiai, visa gyvybė Žemėje galiausiai yra susijusi su Mėnuliu.
Mėnulio vaidmuo yra bendros karminio laiko taisyklės pasireiškimas. Kai judame už mus didesnio objekto įtakos lauke, prarandame galią, o kai objektas juda aplink mus, jis suteikia mums savo energiją. Žinoma, viskas nėra taip paprasta, realiai energija ne atiduodama, o paskolinama, o sąlygos gali būti vergiškos, bet taip jau surėdyta.
Mėnulis suteikia mums galimybes. Jis maitina energija viską, kas tik gimsta, tam tikram laikotarpiui padarydamas jį stipresniu. Naudodami Mėnulio energiją galime įveikti ankstesnių savo struktūrų (įpročių, idealizacijų, prisirišimų) pasipriešinimą, jas pakeisti į ką nors naują. Ir šis energijos antplūdis palaikys naują struktūrą viso kito karminio laiko lygio ciklo metu – optimaliu atveju visus metus.
Metų ciklas
Trečiasis žmogaus karminio laiko lygis yra susijęs su jo sukimusi kartu su Žeme aplink Saulę, tai yra metai. Tai mobilaus, „subtilesnio“ žmogaus energetinio kūno gyvenimo laikotarpis. Per šį laikotarpį visi jame atsirandantys pokyčiai gali būti pašalinti, tačiau jei tai nebuvo padaryta, po metų jie užsifiksuoja ilgalaikės atminties struktūroje ir tampa beveik nuolatiniai.
Šis procesas primena metinių rievių formavimąsį medžių kamiene, tačiau jo vidinė prasmė yra daug gilesnė. Metai yra laikotarpis, per kurį galime ištaisyti savo klaidas ir kažko išmokti, išsiugdyti savyje naujus dalykus. Tai laikotarpis, per kurį turime išsaugoti ir įtvirtinti savo pasiekimus. Metai yra pasikartojančių mėnulio ciklų poveikio trukmė, o visi pokyčiai, įvykę mumyse per visą šį laikotarpį, lieka su mumis visam laikui.
Tačiau pokyčiai gali būti dvejopi. Kartais jie tampa mūsų žinių, mūsų tapatybės dalimi, tada mes tampame didesni, stipresni, išmintingesni, bet daug dažniau jie lieka nesąmoningų patirčių – sampratų suma, kuri sudaro tamsiąją „aš“ pusę ir apsunkina mus. Ir todėl mūsų karminis laikas nuolat greitėja, mažindamas laiką, skiriantį mus nuo mirties.
Ir seniems žmonėms, ir vaikams tiek diena, tiek savaitė gali praskrieti akimirksniu arba užsitęsti be galo, bet kalbant apie metinį ciklą, dinamika čia akivaizdi: kuo vyresni tampame, tuo grečiau mums praeina metai. Ir galų gale mes „krentame į saulę“, mirštame tam, kad atiduotume savo energiją, kurią gimus ir gyvenant gavome iš aplinkos. Mums svarbu atminti tai, kad su Saule glaudžiai susijęs mūsų viso gyvenimo ciklas.
Ryšių, interesų traukos centrai
Ryšių tankis žmonių bendruomenėje yra toks didelis, kad kiekvienas iš mūsų esame priversti „suktis“ aplink labai įvairius objektus ir sukti aplink save daugybę objektų. Mūsų asmeninės visatos centrai yra mūsų nuolatiniai prisirišimai, interesai ir pareigos. Pavyzdžiui, darbas, kuris daugeliui tampa pagrindiniu laiko matu (darbo diena, laisvalaikis, savaitgaliai, atostogos, atlyginimo diena ir kt.). Žmogus paaukštinimo gali laukti kelerius metus, o visi kiti laiko intervalai jam tarsi nustoja egzistuoti. Panašių pavyzdžių begalė.
Nors visi šie procesai yra susiję su tikrais objektais – kitu žmogumi, šeima, gimine, aukštesnėmis jėgomis ir kt., žmogus vis tiek išlaiko teisę į individualią egzistenciją, į savo likimą. Tačiau šių laikų problema yra ta, kad žmones visiškai užvaldęs kolektyvinis intersų laukas, dažnai tamsioji žmonių rasės pusė. Tam atsispirti žmogus beveik neturi galimybių. Visi jo siekiai, poreikiai neturi ryšio nei su realiu pasauliu, nei su jo paties egzistencija.
Žmogus, paveiktas apžavų, visą gyvenimą stengiasi pasiekti kažkokias įsivaizduojamas vertybes ir sąmoningumo prabudimo akimirką su siaubu suvokia, kad visas jo gyvenimas buvo beprasmis. Vienintelis dalykas, kurį jis darė, buvo visą gyvenimą maitinti „iliuzijų parazitą“: spurdėjo pats, tampė artimus žmones, pardavinėjo ir pirko nenaudingus daiktus, tam iššvaistė visas jėgas ir laiką. O tai reiškia, kad kitą kartą jo gyvenimas taps dar trumpesnis ir dar beprasmiškesnis.
Laiko ciklų pančiai
Išsivaduoti iš karmos laiko ciklų pančių reiškia išspręsti visas problemas. Laisvė, viskas, kas viršija mūsų vaizduotę, įgyjama savaime, kai nutraukiame ryšius, verčiančius mus suktis apie ką nors ar dėl ko nors. Kitas dalykas, kad tai pasiekti beveik neįmanoma. Tačiau yra viena paslaptis. Karmos laikas veikia tik už mūsų ribų. Ir kai tik pakeisime savo atskaitos tašką, pasuksime savo veiklą į vidų, visos mus kaustančios grandinės ims virsti tuo, kas yra – į tuštumą.
Jei mums pavyks atkurti savo energijos ratą, savo laiką, tada visi išorinio pasaulio dėsniai mums nustos galioti. Žinoma, net šito beveik neįmanoma išspręsti. Tačiau yra būdų, kaip priartėti prie jo sprendimo taip arti, kad pradėtų veikti mumyse snaudžiančios, tai yra, dvasinės jėgos. Ir šios jėgos gali viską pakeisti.
Kasdienybės įprasminimas
Svarbiausias ir paprasčiausias dalykas yra kontroliuoti kasdienį savo egzistavimo ciklą. Paprastai įspūdžių atranka vyksta prieš mūsų valią ir sąmonę veikiant išorinei ir, kaip taisyklė, mums priešiškai jėgai. Štai kodėl dauguma iš mūsų tampa silpnesni kiekvieną dieną. Norėdami išlaikyti jėgą, turime šį procesą padaryti sąmoningu.
Kiekvieną dieną prieš einant miegoti verta „peržiūrėti“ visus pagrindinius jos įvykius ir sąmoningai atsirinkti tuos, kurie mums asmeniškai atrodo įdomiausi, juos sujungti ir susieti su savo gyvenimo įprasminimu. Tai yra, reikia užduoti sau klausimą: ar tai, kas įvyko per dieną, buvo susiję su pagrindiniais mano gyvenimo tikslais ir į tai sau nuoširdžiai atsakyti.
Tuomet veikiant kasdienybėje sutelkime dėmesį į procesą, o ne į rezultatą. Kiekvienas mūsų veiksmas gali kažką pakeisti mumyse, suteikti mums jėgos, net jei vykdome kito nurodymus, įsakymus. Bet taip vyks tik tada, jei mes visiškai susitelksime į atliekamą darbą. Likęs pasaulis, visi kiti įsipareigojimai mums turi nustoti egzistuoti. Mes tarytum sustabdome laiko tėkmę savyje – mūsų veiksmo trukmę lemia tik jo užbaigimas, o ne išoriniai laiko rėmai. Tai yra, mums tiesiog reikia neskubėti ir nesiblaškyti…
Kadangi pagrindinis dalykas yra procesas, o ne rezultatas, tai nesvarbu, ką tiksliai darome. Todėl antras dalykas, kurio reikia išmokti – „neprisirišti“ prie veiksmo, tai yra lengvai pereiti nuo vieno prie kito, išlaikant visišką koncentraciją į tai, ką darome. Tiesiog eiti su įvykių tėkme, darant tai, ką reikia padaryti šiuo metu…
Galiausiai vertėtų siekti nereikalingų veiksmų atsisakymo. Tiesiog reikia išmokti pasakyti „ne“ sau ir kitiems tais atvejais, kai nemanome, kad reikia kažką daryti. Ir vien to pakaks, kad per kelis mėnesius išsilaisvintume nuo didžiulės nereikalingų problemų naštos.
Lina Rudaitienė
