Kaipgi kvėpavimo dėka nurimti bei pailsėti, jei kamuoja įtampa, stresas?
Nukreipkite savo dėmesį į vidų, į save. Stebėkite savo fizinius pojūčius, emocijas, mintis bei jų pokyčius. Įkvėpkite kiek lėčiau, bet neužlaikant kvėpavimą, o ramiai, tolygiai sujungiant įkvėpimą su iškvėpimu.
Takus, vientisas kvėpavimas sau patogiu ritmu. Svarbiausia, kad iškvėpimo metu ne tik iškvepiame, bet ir atsipalaiduojame, palaikome viso kūno atpalaidavimą kiekvieną sykį iškvepiant.
Sąmoningai leiskite iškvepiant savo kūnui tarsi suglebti. Tai padeda įkvėpti vis lėčiau, ramiau bei giliau. Iš tiesų, kuo labiau atpalaiduotas kūnas, tuo giliau mes galime įkvėpti. Tačiau tai darome ramiai, be skubėjimo, su malonumu.
Ramiai tęsiame vis lėtėjantį, gilėjantį kvėpavimą. Dėmesys sutelktas į patį kvėpavimą, tad šis natūraliai ima keistis, o paskui fizinio kvėpavimo pokytį seka vidinės būsenos kitimas. Rimsta mintys, emocijos, kūnas atsipalaiduoja bei ilsisi.
Mes nepadarome jokio stebuklo, mes tik perkeliame savo vidinį dėmesį nuo tos stresinės, įtemptos būsenos į savo kvėpavimo stebėjimą, taisyklingo kvėpavimo palaikymą, tęsimą.
Gilus vientisas kvėpavimas užtikrina deguonies organizme gausėjimą, fiziologinių funkcijų harmonizavimą, atneša nusiraminimą, atsipalaidavimą, tikrą poilsį.
Valdykite savo dėmesį, stabdykite mintis, kurios susiję su stresu ir kelia įtampą. Tiesiog negalvokite apie tai bet kurį laiką, kol nurimsite ir galėsite kilusią problemą spręsti ramiai. Arba „problemos“ bei įtampos savaime nebeliks, nes būdami ramūs jūs viską vertinsite kitaip.
Lina Rudaitienė
