Žodis rebefingas (rebirthing) reiškia atgimimą, nes jo metu tarsi gimstama iš naujo, gydoma gimimo metu patirta trauma, „tirpdomos“ gyvenime patirtos bei sukauptos emocinės bei fizinės įtampos, kartais didžiuliai jų klodai, o skausmingi išgyvenimai transformuojami į džiaugsmą, kūrybą, realizacinę laisvę.
Apie šią kvėpavimo techniką jau daug žinoma Lietuvoje. Visuose miestuose, didesniuose miesteliuose galima rasti rebeferių – žmonių, kurie praėjo apmokymus ir gali pravesti rebefingo kvėpavimo sesiją. Dar daugiau yra žmonių, pabandžiusių šį kvėpavimo būdą.
Rebefingo technika, profesionalus jos mokymas atkeliavo į Lietuvą iš Amerikos, kur ją sėkmingai propagavo bei garsino du rebefingo pradininkai – Leonardas Orras bei Danas Brule. Abu jie kvėpavimo mokėsi rytuose, taip pat ir Indijoje, jogos bei pranajamos tėvynėje, pas vieną iškiliausių jogos meistrų Šri Haidakhan Baba (Babadži).
Manau, kad rebefingas yra senų bei stiprių jogos technikų pagrindu sukurta šiuolaikinė, Vakarų pasaulio žmonėms pritaikyta sąmoningo kvėpavimo atmaina, padedanti sėkmingai susitvarkyti su stresinėmis būsenomis bei įtampa, nurimti, atsipalaiduoti ir gerai pailsėti.
Rebefingo pagrindas – vientisas, sujungtas kvėpavimas. Tokiu būdu mes kvėpavome visi tik gimus, todėl aš tai vadinu prigimtiniu kvėpavimu. Mes visi taip kvėpavome, to nereikėjo mokytis, tačiau bėgant metams, patiriant įvairius skausmus, įtampas, mūsų kvėpavimas palaipsniui ima kisti. Kai žmogus išsigąsta, trumpam sustoja jo kvėpavimas („užima amą”), kai jis yra liūdesyje, skausme – kvėpavime atsiranda ilgos pauzės.
Taigi užsiimant rebefingu, visų pirma mums reikia kvėpavimo metu atstatyti taisyklingą – prigimtinį – kvėpavimą ir tik po to keliauti prie vis sudėtingesnių energetinių, psichinių kvėpavimo bei jogos procesų įvaldymo.
Patyriant pirmąsias įtampas, skausmą, prasidėjo taisyklingo kvėpavimo praradimas. O tai dažnai vyksta jau gimimo metu. Štai kuo yra nuostabus rebefingas – jis padeda paleisti, išlengvinti netgi tas įtampas, kurias mes patyrėme nesąmoningame būvyje. Tai vadinama darbu su gimimo trauma. Ir kaip bebūtų keista, tai visai ne būtinai yra fizinio skausmo poveikis. Tai gali būti ir emocinė, ir psichologinė trauma.
Taigi rebefingo mokymosi metu visų pirmiausiai mokomės valdyti savo kvėpavimą, susigrąžinti savo kūno prigimtinio kvėpavimo savybes. Tai atpalaiduotas, vientisas kvėpavimas, kai įkvėpimas sujungtas su iškvėpimu, o pats kvėpavimas gilus, pripildantis plaučius kuo pilniau oru.
Tai užtikrina pakankamo deguonies kiekio buvimą organizme, atitinkamai gerėjančias fiziologines funkcijas, kintančią nervų sistemą, gerėjančią smegenų veiklą. Būtent sąmoningai valdomas kvėpavimas atveda prie gebėjimo valdyti ne tik savo fizinį, tačiau ir emocinį bei psichinį būvį. Tačiau tai – ilgalaikis procesas.
Lina Rudaitienė
