Atmintinos dienos, žmogaus identitetas

Lina Rudaitienė - Atmintinos dienos ir žmogiškasis identitetas

Kartais įprastiniame gyvenimo sūkuryje mus aplanko valstybinės, tautinės, religinės šventės, įvairios atmintinos dienos… Vienos iš jų primena mūsų šalies istoriją, skatina sugrįžti į tautines ištakas, permąstyti kažkuo svarbius įvykius arba neleidžia pamiršti skaudžias, tačiau pamokančias, patirtis. Kitos byloja apie žmogiškąsias vertybes, priverčia apie jas pagalvoti, galbūt padiskutuoti apie tai draugų rate, vis ką nors gilesnio atrasti, įtvirtinti savo gyvenime.

Kas yra valstybė, jos nepriklausomybė? Kas tai yra mums, žmonėms, gyvenantiems šioje šalyje? Kuo paprastam piliečiui šiandien svarbus kadaise gyvavęs Lietuvos karalius Mindaugas, pasaulio pripažinimas naujame statuse ar dar kažkas, pavyzdžiui, tautinis identitetas, įsišaknijęs gilioje praeityje? Laisvės gynėjų diena primena apie laisvės svarbą ir vertę, atsakomybę ir drąsą. Apie tikrąją laisvę primena Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena, Gedulo ir vilties diena. Ir kainą, atiduotą už laisvę, kokią turime dabar, ir tai, kad laisvė nėra savaime suprantama, kad tai nuolatinis procesas, reikalaujantis pastangų, vertybinio sąmoningumo, pasirinkimo…

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena apie mūsų tautos ir visos žmonijos šviesuolių paveldą, žinių svarbą ir prasmę. Mokslo ir žinių diena skatina nesustoti, domėtis, atrasti mokymosi džiaugsmą, dalintis savo žiniomis su pasauliu, kurti kartu su kitais vardan tikrojo bendruomeniškumo, visuotinos gerovės. Suprasti save, pažinti pasaulį, tyrinėti būties dėsnius, rasti savo gyvenimo kelią ir eiti juo sąmoningai. Kad vakare užmiegant nekantriai lauktume ateinančio ryto ir jo nešamos galimybės džiaugsmingai atrasti – patirti dar kažką naujo…

Apie kokias prasmes mums byloja Motinos, Tėvo diena? Galbūt apie pasiaukojimą, atlaidumą, kantrybę ir meilę, o gal apie dėkingumą, pagarbą, išmintį? Tarptautinė vaikų gynimo diena primena pamatines žmogiškąsias vertybes, svarbą rūpintis silpnesniais. Man vaikai nuolat primena apie mūsų skirtumus ir panašumą, apie tyrą nekaltumą ir spontanišką kūrybiškumą… Apie pradžią ir pabaigą, amžiną tęstinumą ir gyvybės žaidimą…

Visų šventųjų diena, Kalėdos, Velykos, kitos religinės šventės primena apie dvasinių vertybių svarbą, dvasingumo puoselėjimą, susiejant save su viena ar kita religine tapatybe. Kiti labiau linkę save tapatinti su kūrybine, profesine arba vertybine raiška – taip atsirado Pasaulinė muzikos diena, Tarptautinė teatro diena, Tarptautinė mokytojų diena, Pasaulinė sveikatos diena, Tarptautinė tolerancijos diena. Pasirodo, daugumai žmonių rūpi panašūs dalykai, todėl mums svarbu jungtis į kolektyvines vertybines bendruomenes, nes kartu mes – jėga, galinti garsiau, vieningiau, sėkmingiau išreikšti, apginti ar puoselėti savo vertybes. Ir mes tai darome, susibūrę per šventes, atmintinas dienas.

Naujai, iš dabarties, pažvelgus į kažkuo mums svarbius, išskirtinius istorinius įvykius, viena akivaizdu – mes nežinome tikrų faktų, o remiamės istorikų, tiesioginių ar netiesioginių įvykių dalyvių archyvine medžiaga, liudijimais ir, žinoma, interpretacijomis. Netgi dabartyje du žmonės, matydami tą patį įvykį, labai skirtingai jį suvokia, pergyvena, atpasakoja kietiems. Tai kokia prasmė peržiūrinėti – aptarinėti tuos labai ar mažiau senus įvykius? Gal dėl to, kad svarstymų, analizės metu mes ieškome savęs, savo tapatumo? Tai svarbu brandžiam žmogui: kas aš esu, kam gyvenu, kokia mano gyvenimo prasmė. Tad nagrinėjant praeities įvykius, lengviau suvokti savo prigimtinius interesus, įprasminti savą būtį.

O kaip tose žmogiškojo identiteto paieškose pasitarnauja Žemės valanda, Žemės diena ar Pasaulinė vandens diena? Kokias prasmes jos padeda atrasti, suvokti, įsileisti į savo gyvenimą? Rūpestis supančiais žmonėmis, gamta, ekologine pusiausvyra, harmoningu bendrabūviu, altruizmas, dvasinis dorybingumas – dabarties kasdienybės svarbiausi kelrodžiai. Tokio gilesnio būties prasmės paieškos kelio paskatoje ir gimsta puikios idėjos – Tarptautinė taikos diena. Kad vėl ir vėl priminti, kas yra visiems svarbu, ne tik man, mano šeimai ar gimtinei, kas yra visų svarbiausia… Taika, laisvė, gerovė svarbi visiems, tik mes skirtingais būdais to siekiame, nes skirtingai suprantame, kas tai yra. Interpretacijos… Skirtingos mūsų patirtys lemia, kad tą patį vertinsime, suvoksime skirtingai, ir tai nėra blogai. Mes labai skirtingi, tačiau ir labai panašūs. Ir tai puiku – būkime laisvi ir tame, kuo esame, ir tame, kuo siekiame būti ar tapti. Leiskime sau būti savimi…

Lina Rudaitienė