Veikiant individualiai, mes vienaip elgiamės, o atsidūrę bet kokiame būryje, kartais imame elgtis visai kitaip. Ypač jei jaučiamės esą jo dalimi, tapatinamės su tos bendrijos poreikiais, interesais, pasaulėžiūra. Būtent tai mus nematomomis gijomis ir sujungia tarpusavyje. Įdomu tai, kad esant bendraminčių rate, mes dalinai atitraukiame į šalį kai kuriuos asmeninius interesus, o į pirmą planą išeina bendrieji.
Galima pasakyti, kad individualias sąmones sujungę interesai perkelia žmogų į kitą – bendruomenės – sąmonės lygį su jau kitokiais interesais. Kolektyvinė sąmonė visada yra veikianti aukščiau, bent jau keturmatėje realybėje. Todėl ji geba spręsti sudėtingesnes užduotis, įveikti globalesnius iššūkius. Tačiau vardan bendrų interesų einame į kopromisą.
Prisiminkime gamtą – rudenį paukščiai, visą vasarą gyvenę pavieniui, porose, perėję ir auginę palikuonis, susibūria į pulką, kad skristi į šiltus kraštus žiemojimui. Atrodytų, jie galėtų vien su savo šeima skristi, sugrįžti, betgi jie susirenka į žymiai didesnius pulkus. Susibūrus, bendromis jėgomis jie pabudina kolektyvinę sąmonę bei jos atmintį, padedančią jiems nepaklysti tūkstančių kilometrų kelionėje ten ir atgal.
Perteklinė energija
Kad susiformuotų individus suburianti, suvienijanti jėga, erdvėje turi būti energijos perteklius, galintis atgaivinti paslėptas struktūras, kurios peržengia mūsų pasaulio įprastines ribas. Tokios struktūros veikia kitame, aukštesniame, lygyje. Kas įdomu, jos visada egzistuoja, tačiau tampa matomos, jaučiamos tuomet, kai perteklinė energija užpildo pasaulį, pripildo mus. Tai tarytum pirminės galios išsiskleidimas.
Ir tai keičia visą pasaulį – dangus tampa labai aukštas, tarsi įelektrintas, švytintis ir keičiasi pats pasaulio suvokimas – jis tampa „stebuklų pasauliu“. Pasaulis, kuriame gali atsitikti bet kas. Tai iš tikrųjų yra žingsnis į kitą lygį, tačiau šis žingsnis paprastai būna neišbaigtas. Yra inercijos jėga, siekianti viską išlaikyti pradiniame būvyje. Galimi proveržiai, tačiau pakilti aukščiau, išbūti ilgiau, sukurti kažką didesnio kaip visumą gana sunku.
Priežasties – pasekmės kūnas
Kai mūsų pasaulio erdvėje susikaupia papildoma, perteklinė energija – įvyksta pirminės dvasinės jėgos proveržis, ir tada nematomos struktūros gali įgauti regimą pavidalą. Tai yra, kai kurių žmonių viduje esantys „supergebėjimai“ gali pabusti, kai pirminės jėgos koncentracija pasiekia reikiamą lygį. Tačiau mes nuolat susiduriame su vidiniu pasipriešinimu.
Tai dėl priežasties – pasekmės kūno, kuris nustato mūsų sąveikos su pasauliu būdus ir mūsų vietą šiame pasaulyje. Ir jis egzistuoja beveik nepriklausomai nuo mūsų sąmonės. Visų pirma, didžioji jo dalis atsiranda mumyse dar prieš gimimą. Antra, jo susidarymo procesas iš esmės yra vienpusis – jis auga dėl mūsų nesąmoningų, egoistinių, automatinių veiksmų ir pan. Ir tai pasirodo esą stipriau už mūsų sąmonę – mes įgyjame blogų įpročių, nors elgiamės kone sąmoningai, tačiau atsikratyti jų yra labai sunku.
Mes ugdome sąmoningumą, turime žinių, tačiau yra ir bendravimo su pasauliu įpročiai. Problema tame, kad po susiformavimo karminis kūnas įgyja tam tikrą nepriklausomybę nuo sąmonės. Galime išmokti kažko naujo, intuityviai jausti to, ką sužinojome, tiesą, tačiau tuo pačiu įprastais atvejais elgiamės „kaip visada“, šabloniškai, remdamiesi senais įpročiais. Mūsų elgesys išaustas iš priežasties ir pasekmės santykių – iš „įpročių“, „inercijos“ ir „ritualų“. Daugeliu atvejų bandome įveikti savo įpročius ir tuo pačiu tapatiname save su tuo, ko pasipriešinimą bandome įveikti.
Kolektyvinė sąmonė
Reikia ne bandyti „įveikti“, pakeisti save , bet peržengti pasidalinimo į dvi dalis ribas, susiskaldymą. Kai atsiduriame pasirinkimo situacijoje tarp to, kas, mūsų manymu, yra teisinga, ir to, ką norime daryti, vertėtų suprasti, kas geriau didesnei visumai. Pirmiausiai sujunkime savo išskaidytas dalis, atstatykime vientisumą. Tada susijukime su savo bendraminčių – bendražygių būriu, kolektyvine sąmone.
Svarbiausia tai, kad ko nepajėgiame padaryti pavieniui, gebame padaryti kartu su kitais. Būdami ne priešpriešoje, o sutarime, galime pabudinti kolektyvinę atmintį bei remtis jos žiniomis. Tada bunda ir kolektyvinė sąmonė, į pagalbą ateina dvasiniai resursai. Veriasi prigimtinė dvasinė galia, dvasinė bendrystė, visumos ir vienybės jausmas, beribės galimybės.
Lina Rudaitienė
