Visi praeityje esame patyrę akimirkų, kai pasielgėme ne taip, kaip norėjome ar turėjome – buvome bailūs, kažko nemokantys ar nežinantys ir panašiai. Ir kai kas nors nutinka ne taip, šios akimirkos visada sugrįžta – viena klaida šiandien gali lengvai priversti mus galvoti apie tai, kad esame visiškai niekam tikę.
„Praeities ir ateities balsai“
Net jei dabartyje problemų nėra, bet kurią akimirką mus gali kas nors „sugėdinti“. Tai verčia mus nuolat įsitempti bandant nuslopinti „balsus iš praeities“. Daugelio žmonių gyvenimas yra nesibaigianti kova su praeitimi. Pavyzdžiui, žmogus, kuris kartą rimtai išsigando, gali visą likusį gyvenimą įrodinėti savo „drąsą“.
Daugumos žmonių veiksmai yra vidinis dialogas su ta savo dalimi, kuri liko „gėdingoje“ praeityje. Kadangi jie nenori prisiminti konkretaus epizodo, kuriame kažkas nepavyko, šis dialogas niekada nesibaigia. Tokio pobūdžio prisiminimai yra labai traumuojantys.
Tačiau tai tik viena problemos pusė. „Praeities balsai“ persikelia į ateitį. Tik čia jie keičia savo poliariškumą – mes nebe „gėdijamės“, o „bijome“. Pavyzdžiui, daugeliui žmonių sunku kalbėti prieš didelę auditoriją. Tiksliau, ne sunku, o baisu – net iki tiek, kad jiems linksta kojos, o liežuvis pinasi. Kažkada vaikystėje patirta gėda virsta baime vėl ją patirti.
Mūsų jėga ir galimybės yra užstrigę mus gėdinančiuose „praeities vaiduokliuose“ ir gąsdinančiuose „ateities vaiduokliuose“. Todėl laisvas pasirinkimas tarsi neegzistuoja. Kad ir ką mes keisdami darytume, viskas sugrįžta į senas vėžes. Todėl daugelis tiki, kad nieko negali pakeisti savo gyvenime.
Tikras pasirinkimas – dabartyje
Iš tiesų mūsų galimybės yra daug platesnės nei atrodo. Esant dabartyje, pasirinkimo erdvėje, atsiveria daugybė kelių, galinčių mus nuvesti bet kur. Ir tai gali būti visiškai paprasti dalykai. Pasivaikščiojimas neįprastu laiku gali lemti susitikimą, kuris pakeis visą mūsų gyvenimą. Be to, jis gali mus nuvesti į visiškai kitą vietą.
Kitas žmogus, kuris patraukia mūsų dėmesį savo neįprastumu, sustojęs autobusas, kuriuo galime spontaniškai kur nors nuvažiuoti, net paprastas skelbimas ant stulpo. Bet kas gali pasirodyti esant „tašku“, nuo kurio prasideda kita „likimo linija“. Tačiau norint įžvelgti šiuos taškus, mums reikia „vidinio kompaso“.
Prisiminkime situacijas, kai mūsų vidinis kompasas pradėjo veikti. Jūs tikrai pajutote, žinojote, ką jums reikia daryti. Akivaizdu, kad viskas, kas svarbu, slypi už gėdos ar baimės realybės.
Pasirinkimo erdvė, supanti mus kiekviename mūsų egzistencijos taške, kupina galimybių. Norint pasiekti tai, ko iš tikrųjų norisi, tikslo nereikia. Pakanka teisingo judėjimo ir laisvės nuo bet kokių apribojimų jausmo.
Norint ką nors gyvenime pasiekti ar susikurti sau priimtiną pasaulį, mums tereikia sugebėti atsikratyti „praeities ir ateities vaiduoklių“ ir nustoti gėdytis bei bijoti. Tada mes atsidurtume tikrų pasirinkimų erdvėje ir sėkmingoje realizacijoje.
Lina Rudaitienė
