Kiekvienas žmogus turi savo pasaulį, kuris gali liestis su kitų žmonių pasauliais, bet tuo pačiu išlaikyti savo savastį. Būtent mūsų pasaulio nepriklausomybė ir unikalumas leidžia mums turėti „savo veidą“, tai yra, autentiškumą. Individualūs veido bruožai atspindi žmogaus vidinį pasaulį. Todėl mums taip įdomu stebėti kai kurių žmonių veidus.
Visi šie pasauliai egzistuoja tam tikroje sąveikoje, sukurtoje bendromis žmonių pastangomis. Tai bendras pasaulis, tiksliau, daugybė pasaulių, kurių kiekvienas turi savo veidą. Šie pasauliai palieka savo pėdsaką mumyse – štai kodėl mūsų veidai tokie panašūs. Tik pažiūrėkite į gerbėjų, kurie palaiko savo mėgstamą komandą, veidus – tuo metu tai kone vienas veidas, tik su skirtingais veido bruožais.
Ir mes visi tam tikru mastu esame „gerbėjai, sirgaliai, rėmėjai, sekėjai ir pan.“, tai yra, esame kažkokių struktūrų dalis, kurių kiekviena palieka savo žymę mumyse. Todėl, pavyzdžiui, net vienos šalies piliečiai dažniausiai kažkuo panašūs. Be to, kiekvienas iš mūsų turime savo „situacijas“ – kažkokius darinius, kurių dalimi esame, kurių kiekvienas taip pat turi savo „veidą“.
Tai energetinis procesas – kai pradedame jausti save kokios nors struktūros dalimi, mūsų veidas įgauna atitinkamos „įvaizdžio kaukės“ pavidalą. Ji atveria vartus į to įvaizdžio sukurtą pasaulį, tarsi raktas spynai atrakinti. „Atsidavimas“ bet kokiai tokiai kolektyvinei struktūrai yra savo individualumo dalelės praradimas, jos perdavimas toms išorinėms struktūroms, priverstinis ar savanoriškas.
Gali būti kitaip – užuot siaurinęs savo individualaus pasaulio ribas, kad įtiktų išorinėms struktūroms, žmogus gali jas išplėsti tų pačių struktūrų sąskaita. Tai yra „nugalėtojų kelias“. Kiekvienas leistinų ribų išplėtimas, kiekviena pergalė pažadina dalelę individualumo, išlaisvina nuo primestų kaukių. Tai mes suvokiame kaip „sėkmę ir pergalę“.
Mums nereikia kovoti su išorinėmis struktūromis ar joms paklusti – jos visos tėra kaukių rinkinys, kurį dėvime ant savo tikrojo veido. Verta tai atpažinti ir išmokti juo remtis atitinkamose situacijose. Tuo pačiu metu auganti individualumo dalelė, esanti kiekviename žmoguje, padarys mus labai patrauklius. Tikrai kiekvienam teko sutikti žmonių, kurie mus traukia be jokios akivaizdžios priežasties.
Mūsų dualus pasaulis yra padalintas į dvi puses – kiekvienai jo savybei yra priešinga savybė. Tas pats pasakytina ir apie kaukes, kurias dėvime – jos taip pat yra viena kitai priešingos. Galime būti liūdni arba laimingi, išsigandę arba drąsūs, nuobodžiaujantys arba linksmi ir panašiai.
Akivaizdu, kad tokios kaukės gali egzistuoti tik atskirai viena nuo kitos. Jei jas būtų galima sujungti, jos viena kitą sunaikintų, pažadindamos tą individualumo dalį, kurią slepia. Tiesiogiai tai padaryti beveik neįmanoma – labai sunku būti liūdnam ir laimingam vienu metu.
Yra daug būdų vaduotis nuo kaukių. Galėtume mokytis tiesiog priimti savyje kylančius prieštaringus jausmus, susitaikyti su jais, vertinti neutraliai. Arba galime siekti nesitapatinti nei su liūdesio, nei su laimės jausmu. Tai galioja bet kam, ką patiriame, jaučiame, apie ką mąstome.
Dar vienas būdas susigrąžinti savastį – į viską žvelgti kaip į žaidimą. Tai kai žmogus tiesiog žaidžia su pasauliu, galbūt mėgaudamasis gyvenimo žaidimu, o galbūt siekdamas išlaisvinti kitus iš juos pavergiančių struktūrų galios. Šiuo atveju jis taip pat peržengia įprasto pasaulio ribas, tampa savimi.
Ir tada ateina svarbiausia – savo tikrojo pasaulio jausmas, kuris yra daug didesnis už viską, ką matome ir su kuo liečiamės, ką jaučiame ir patiriame. Jis leidžia bet kokioje situacijoje išlaikyti savastį. Įsiminkite šį jausmą, pastebėkite, kaip keičiasi matomas pasaulis, ir pajuskite, kuo tampate jūs…
Lina Rudaitienė
- Asmeninis pasaulis ir autentiškumas: kiekvienas žmogus turi unikalų pasaulį, kuris atspindi vidinį pasaulį ir leidžia išlaikyti savo savastį, net bendradarbiaudamas su kitais.
- Žmogaus įsitraukimas į kolektyvines struktūras: įsipareigojimas ar sąlytis su kolektyvinėmis struktūromis dažnai reiškia individualumo praradimą, tačiau juos galima išplėsti ir tai laikyti pažangos ženklu.
- Veiksmingi būdai išsaugoti savastį: priimti prieštaringus jausmus, žaisti su pasauliu ar žvelgti kaip į žaidimą yra būdai, leidžiantys išlaikyti savo tapatybę ir laisvę nesusitapatinant su kaukėmis.
- Kaukės ir jų priešingybės: kaip kaukės yra mūsų socialinio elgesio dalis, jos gali egzistuoti atskirai ir būti priešingos viena kitai, atspindėdamos mūsų emocinius ir psichologinius būvius.
