Materijos – dvasios, tamsos – šviesos virsmas.
Ką reiškia sufokusuoti dėmesį į dvasinį gyvenimą, į amžinybę? Tai, kad turime suvokti savo gyvenimo esmę – mes gyvenate ne tik šią akimirką, ne tik šį gyvenimą. Mes gyvuojame amžinybėje. Kiekviena mūsų sukurta vibracija lieka amžinybėje, dvasinės būties kūne, jo atmintyje.
Tai, ką patiriame dabar, šią akimirką, neišnyksta praeities dulkėse, o lieka mūsų Sielos atmintyje, lieka mūsų dvasinėje atmintyje. Tad mūsų gyvenimo tikslas – ne mėgautis savo fiziniu gyvenimu, o auginti, brandinti savo dvasinį, amžinąjį kūną. Mes turime jį auginti, skiriant pakankamai dėmesio, energijos savęs formavimui – kūrimui.
Amžinasis Tvėrėjas yra mumyse, augina save mumyse, o mes augame amžinybės kūne. Mes esame amžinybės dalimi, kuri bręsta, augina išmintį ir ja dalinasi. Ir toji mūsų dvasinė dalis turi skleisti šviesą. Ir ji laikui bėgant ima vis labiau švytėti.
Mokykimės pajausti, suvokti save Amžinybėje. Iš esmės mes visi gyvename Amžinybėje. Mūsų dvasinė prigimtis, dvasinis kūnas jame gyvena ir ateina diena, kai subręstame galimybei sąmoningai patirti dvasios pasaulį. Tikrasis dvasinis gyvenimas prasideda, kai patiriame save Amžinybėje. Tai skamba harmoningu sąmoningumu, beasmeniškumu, vientisumu, pilnatve.
Tylos meditacija – tai kelionė į tylą ir taiką, į beribės būties realybę, tyrinėjant jos prasmę ir turinį, klausantis begalybės. Kas yra tai, kas kvėpuoja, klausosi, jaučia, mąsto, svajoja? Kas aš esu? Šito klausia savęs kiekvienas, bet kaip išgirsti atsakymą?
