Gyvybinis kūnas kupinas energijos, kuria naudojamės ne tik budrioje, bet ir miego būsenoje. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų sąmonę – mes ją siejame su minčių srautu – tai tarytum vienintelis jos egzistavimo būdas. Tačiau iš tikrųjų yra kitaip – mūsų individuali sąmonė gali atsiskirti nuo mąstymo proceso, pakilti virš jo ir „pamatyti“ visas mintis kaip visumą. Tai atsitinka, pavyzdžiui, kai ką nors atsimename.
Ir ši būtis „be minčių“ gali tapti labai stabili – yra meditacijos praktikų, leidžiančių pasiekti ženklius rezultatus. Tuomet sąmonė pereina į kitokias, Dhyana ar Samadhi, būsenas. Tai yra tiesioginis ryšys su žiniomis – juk žinios egzistuoja objektyviai, todėl jas galima pasiekti. Bet tam reikia išlaisvinti savo sąmonę nuo įprastų mus ribojančių egzistavimo formų, susitapatinimo – panirimo į kasdienes mintis, susijusias su įprastu ir subjektyviu kolektyviniu pasaulio aprašymu.
Dvasinė individuali sąmonė
Dvasinė sąmonė turi didžiąją dalį šviesos jėgos, energijos, esančios bangos formoje. Tai yra kibirkštis, kuri gali bet ką atgaivinti ir su viskuo susisiekti. Susisiekusi su fiziniu kūnu ji gali valdyti jo judesius. Arba panerti giliau ir paveikti fiziologinius procesus – pvz., širdies ritmą. Ji gali prasiskverbti dar giliau ir įgyti visišką kūno kontrolę – iki jo transformacijos į kitą kūną galimybės. Aukštesnioji sąmonė gali susisiekti su fiziniu kūnu, su įprasta kūno sąmone ir valdyti jame vykstančius procesus.
Paprastai mūsų mąstymas yra painus, mes nevaldome savo minčių, jos tarytum įtraukia, nuneša mūsų dėmesį kartu su savimi. Tačiau kartais mums pavyksta jas kontroliuoti, užmegzti ryšį, kad galėtume jas valdyti. Tada keičiasi mūsų mąstymo lygis – aukštesnės sąmonės, „dvasinės individualybės“ prisilietimas padeda pasiekti naują žinių lygmenį. Ir jei kurį laiką laikysimės šio lygio, randasi nesąlygotos sąmonės būsena, kuri tikrai pakeičia žmogų iš esmės.
Aukštesnė sąmonė gali susisiekti su mūsų gyvenimo audiniu ir „įkvėpti gyvybės“ bet kuriam jo fragmentui. Paprastai tai vyksta nevalingai – juk lengvai ir labai ilgai prisimename įvairias bėdas, pasineriame į prisiminimus apie jas ir patiriame tai vėl ir vėl. Ir ši praeitis mums tampa daug svarbesnė už dabartį. Perėjimas į dabartį taip pat reikalauja tam tikros mūsų pastangos – visi žinome, kad nuolat būti dabartyje yra labai sunku.
Dvasinis kūrybiškumas
„Dvasinė individualybė“ gali susijungti su dvasia, tuštuma ir kurti naujus pasaulius. Daugelis iš mūsų vaikystėje gebėjo būti beveik visiškai pasinėrę į savo fantazijas ir iš jų pasisemti tam tikros energijos. O kai kurie sugebėjo „kurti pasaulius“ beveik iki tobulybės – tokie efemeriški pasauliai daugeliui yra realesni nei mus supantis pasaulis.
Toks dvasinis kūrybiškumas mums žinoma iš mūsų asmeninės patirties. Tačiau yra supergalių, kurias aprašė Patandžali. Kai sąmonė visiškai persikelia į tam tikrus energetinių struktūros centrus, prabunda paprastiems žmonėms nepasiekiami įgūdžiai – gebėjimas skristi, tapti nematomais, pakeisti savo dydį, persikelti erdvėje, skaityti kitų mintis ir panašiai. Mūsų sąmonė yra potencialiai efektyviausia priemonė bendraujant su materialiu pasauliu.
Atsidūrę bet kokioje realybėje, derinamės prie jos vibracinės bangos. Gimus žmogumi, mūsų kūnas įgyja atitinkamą formą, paremtą kolektyviniu žmonių pasaulio aprašymu. Kai mes susiejame save su juo, mes jį apdovanojame kūrybine formuojančia jėga, kuri visada yra mūsų mintyse, sąmonėje. Paprastai tai nevaldoma, nes minčių srautas yra per daug chaotiškas.
Minčių srautas
Mintys nenurimsta visiškai – mes niekada nepradedame galvoti nuo pradžių. Tam tikra prasme bet kuri mūsų mintis yra praeities minčių tęsinys – visos jos yra mūsų sąmonės pagrindas. Kai kurios iš jų toliau „teka“ net tada, kai mes jų neįsisąmoniname. Tai tarsi aidas – mes apie kažką galvojome, tada minčių srovė sustojo, bet mūsų individualioji esatis lieka susijusi su kažkokiu mąstymo procesu.
Štai kodėl mums taip sunku išlaikyti koncentraciją į kokį nors išorinį objektą ir net į savo mintis – „užstrigusių“, įprastų minčių suformuota „nematoma“ mūsų savasties dalis turi tam tikrą raišką ir savo masę. Dažniausiai to mes negebame kontroliuoti. Su fiziniu kūnu susiję gebėjimai formuojami ribojant bendras mūsų turimas dvasines galimybes, gebėjimus.
Sąmoningas mąstymas
Galėtų padėti meditacijos praktikos. Jų esmė yra išlaisvinti savastį nuo „užstrigusių, pasikartojančių minčių“, padaryti ją lengvą ir valdomą. Tada mes galėsime ją ir jame esančią šviesos jėgą susieti su bet kuriuo objektu išoriniame pasaulyje, su bet kuriuo mūsų kūno energetiniu centru. Kad galutinai išlaisvinti, reikia sutelkti dėmesį į ką nors išorėje, susieti save su objektu, sukurti stabilų ryšį tarp jo ir savęs. Tas ryšys gali tapti stipresnis už ryšį su „užstrigusiomis mintimis“ – tada mes vaduojamės ir galime tai valdyti beveik spontaniškai.
Kai mes klausomės visu savo sąmonės dėmesiu, iš pakylėtos sąmonės, mes ne tik suvokiame, kas sakoma, bet padedame pačiam kalbančiam tai suprasti kitaip, giliau, ir tuo pačiu paleisti įtampą… Gebant valdyti savo sąmonę, galime ją sufokusuoti į bet kurį savo atmintyje esantį įrašą ir jį prisiminti. Tik tuomet labai svarbu išsitapatinti ne tik iš savo asmenybinių prisirišimų, lūkesčių, bet iš ir mus supančios materialios aplinkos, tame tarpe ir fizinio kūno…
Dvasinis individualumas
Mūsų dvasinė individualybė – kibirkštis, išausta iš individualumo virpesių, talpina savyje absoliučiai tyrą dvasinę energiją. Ji geba valdyti fiziškai išreikštą pasaulį, kurti įvairias energijas. Tačiau gimstant mūsų ryšys su dvasine kibirkštimi silpnėja, o gyvenimo bėgyje nuolat kuriame papildomus saitus su aplinka. Tai mus susaisto su šiuo pasauliu. Atstatydami ryšį su savo dvasine prigimtimi, galime palaipsniui vaduotis nuo prisirišimų, išsitapatinti.
Svarbiausia – atrasti, atpažinti, pajausti savo dvasinio individualumo raišką. Yra pasaulio centras, šerdis – lygis, kuriame reiškiasi mūsų prigimtinis dvasinis individualumas. Jis leidžia bendrauti su įvairiais pasauliais, neištirpstant juose, neprarandant savosios dvasinės tapatybės. Ir tai yra galimybė įgyti gebėjimą veikti pasaulyje kūrybiškai, laisvai, būti savimi.
Lina Rudaitienė
