Šio sąmoningo kvėpavimo užsiėmimo metu nagrinėjome žmonių raišką per fizinį, astralinį šviesos ir idėjų kūnus. Tai materialus – subtilus šviesos – kauzalinis kūnai.
Mes suvokiame savo fizinį kūną, nes jaučiame jį, geriasiai jį pažįstame. Tačiau mes reiškiamės žymiai įvairiau, ne tik per fizinį matomumą. Užsimerkus mes nebematome savo fizinio kūno, tik jaučiame save įvairiomis pajautomis. Tuo pačiu mes esame realūs idėjos lygyje. Nematomoji žmogaus dalis, jo Siela yra žymiai svarbesnė nei materiali, fizinė.
Gaila, bet mes, žmonės, tiek įsijautę į materialią būtį, kad visai pamirštame savo tikrąją prigimtį. Mes tiek rūpinamės savo išvaizda, įvaizdžiu, reikšmingumu visuomenėje, kad nebelieka laiko, dėmesio savo nematomai, subtilesnei raiškai, bendravimui su Siela, Dvasia. Susitapatinimas su fiziniu kūnu uždaro galimybę pažinti save gilesniame lygmenyje.
Penki mums žinomi pojūčiai susiję su elementais – žemės elementas su uosle, vandens su skoniu, ugnies su rega, oro su lietimu, eterio su garsu. Šių elementų pagrindu sukurta fizinė – materiali būtis. Šis žinojimas gali padėti vaduotis iš materializmo gniaužtų. Tam ir bandėme sąmoningai kvėpuojant patyrinėti savo fizinį kūną, sąmoningai pajausti jį, pabendrauti su juo. Po to – su astraliniu bei idėjų kūnais.
Astralinis žmogaus kūnas turi fizinio kūno formą, tik yra pripildytas aukštesnių vibracijų energija, šviesa. Astralinio kūno jautrumas yra žymiai didesnis ne fizinio. Išugdžius savo astralinio kūno jutimą, sąmoningą ryšį su juo, atsiveria žymiai didesnės galimybės jausti pasaulį, bendrauti su juo.
Idėjų kūnas skamba dar aukštesnėmis vibracinėmis natomis, jis kupinas minčių sąmonės. Ugdant savo aukštesniąją sąmonę, pasiekiamas savo dvasinės prigimties pažinimas. Suvokiant savo tikrąją prigimtį, mus vis mažiau ir pagaliau visai nebežeidžia ligos, traumos, alkis, skausmas… Tai susiję su fiziniu kūnu, betgi mes esame žymiai daugiau, tik reiškiamės fizinio kūno pagalba. Kad įsitvirtinti savo dvasinėje prigimtyje, vertėtų kuo mažiau kalbėti, daugiau medituoti, užsiimti sąmoningumo praktikavimu.
Viskas yra vienokių ar kitokių idėjų rezultatas. Po minties ateina jos įsivaizdavimas – tai suteikia idėjoms materialumo. Taigi jei mums pavyktų valdyti savo mintis, nukreipti jas kūrybine, sau priimtina linkme, mes galėtume realizuoti bet kokią idėją. Tam pirmiausia reikia mokytis nukreipti savo sąmonės dėmesį į save, savęs pažinimą. Jei bent kartą pavyks patirtį visus tris savo kūnus – fizinį, astralinį šviesos ir idėjų, tai padės išgyventi savo tikrąją savastį.
Taigi, sąmoningo kvėpavimo – meditacijos metu tyrinėjome, susipažinome su trimis savo kūnais – fiziniu, astraliniu ir idėjų. Vidinėje tyloje atsiveria tikroji mūsų dvasinė prigimtis, siekėme įsitvirtinti joje.