2019-12-20 tema: asmeninė ir Sielos jėga

Kiekvienam žmogui gyvenime duotas tam tikras kiekis energijos, per kurią reiškiasi mūsų asmeninė jėga bei mūsų Sielos mums suteikta jėga.

Fizinio kūno jėga mokomės naudotis nuo mažumės, augdami, ugdydami savo kūną. Ji keičiasi priklausomai nuo amžiaus, kūno sudėjimo, mūsų veiklos pobūdžio, sveikatos, kt. Dažniausia mes net nesusimąstome, kad po kurio laiko tos jėgos gali būti mažiau, kartais nesaikingai švaistomės ja arba tiesiog jos netausojame. Sielos jėga mokomės naudotis metų bėgyje ir jau brandesni atrandame, kad tai kitokia jėga nei fizinė. Sielos jėgos galime pasisemti turėdami sąmoningą ryšį su savo Siela, realizuodami jos tikslus.

Sąmoningas kvėpavimas, dvasinės praktikos, meditacija padeda žmogui atrasti fizinės jėgos išraišką kaip energiją. Būtent savo kūne mes galime pajausti kaip bangą tekančią energiją. Kartais mes ne tik savyje tą energiją jaučiame, bet ir jos poveikį aplinkai. Žinoma, dažniausiai tai nutinka spontaniškai, pavyzdžiui, didelio pavojaus akivaizdoje. Einant per gyvenimą, mums duota jėga visada mus lydi, taigi, ji gali padėti pašalinti bet kokią kliūtį, padėti pasiekti neįtikėtinų dalykų. Tačiau labai dažnai mes išsigąstame savo jėgos ir nesinaudojame ja. Arba prarandame ją, įsisukę į rūpečių – pergyvenimų ratą dėl savęs, artimųjų, darbo, bet ko, kas mums ypač rūpi. Kai kada mes savo jėgos pagalba išgydome savo vaiką, pašaliname milžinišką pavojų ar įtampą iš sudėtingos situacijos.

Sąmoningas kvėpavimas padeda palaipsniui susigrąžinti savo praeityje „išbarstytą“ energiją. Tai darome sąmoningai kvėpuojant paleisdami dvasinės energijos ir sąmoningo valingo sprendimo pagalba visas senas nuoskaudas, baimes, skausmingus patyrimus. Tačiau daugiausiai šiam gyvenimui suteiktos energijos yra „išsitaškę“ dabartyje, kai galvojame apie įvairius mus aplankiusius iššūkius, reikalus, problemas.

Energija paklūsta tam tikriems dėsniams. Kvantinėje fizikoje aprašyta, kad šviesa (prana, energija, kuria kvėpuojame) gali elgtis kaip dalelės, kurios atsimuša į kliūtį, arba kaip banga, apibėganti kliūtį. Tie dėsniai galioja ir mūsų (ne)valdomai energijai – jėgai. Be to, energija teka ten, kur daugiau jėgos. Todėl, pavyzdžiui, jei jaučiamės nuskriausti (žmogaus, situacijų, aplinkybių), iš mūsų jėga išteka – keliauja nuo mūsų ten, kur jėgos daugiau. Jėga pritraukiama to, kas yra stipresnis. Gaunasi, kad mūsų „banginės išraiškos jėga“ susiskaldo į daug mažų dalelių ir nebepadeda mums spręsti problemų.

Pagrindinė to priežastis – atsakomybė už save, savo gyvenimą, jos (ne)turėjimas. Ko negalime pakeisti, dėl to neturėtume jaudintis, betgi pergyvename, rūpinamės, pykstame. Jei dėl savo nesėkmių kažką kaltiname, mes tarsi atsisakome, išsižadame savo jėgos, tarsi atiduodame jėgą tam, kas „iššaukė“ mūsų nesėkmes arba įtikino mus savo bejėgiškumu. Kuo daugiau atiduodame, tuo mažiau turime savyje, galime panaudoti.

Svarbiausia, ką reikia padaryti, kad nebesijausti auka – prisiimti pilną atsakomybę už viską, kas su mumis vyksta. Dažniau priminti sau, kad bet kokie nemalonumai – tai mūsų pasirinktos praeiti pamokos, padedančios augti, tobulėti. Tai skatins mokytis priimti teisingus, pamatuotus sprendimus, nepervertinti savo jėgų, išdrysti ir judėti pirmyn. Tada mes pradėsime rezonuoti su savo ne tik asmenine, bet ir Sielos, o gal net ir dvasine jėga. Ir ateis metas, kai pajusime jėgą savo valios centre, tapsime savo gyvenimiškų aplinkybių, būties kūrėjais.

Sąmoningo kvėpavimo metu tyrinėjome savo fizinio kūno gyvybinės energijos, asmeninę (emocinę, mentalinę) jėgą, jos raišką, ieškojome, kur ji yra užstrigusi, kaip ją išlaisvinti. Po to tyrinėjome savo Sielos – psichinę jėgą, visų pirma tą dalį, kuri lydi mus šiame gyvenime, ir, žinoma, siekėme pažinti savo dvasinę jėgą. Tai ilgas savęs pažinimo – atradimo kelias, tad prašėme savo Sielos pagalbos atskleisti tikruosius resursus, patikėti savimi ir eiti sąmoningu Gyvenimo keliu.

Lina Rudaitienė

Ankstesnis straipsnisIndividualios kvėpavimo sesijos
Kitas straipsnis2020-01-16 tema: fizinis, šviesos ir idėjų kūnai