Jei sapnuojant sutelkti visą dėmesį į sapno objektus, sapnas tęsis. Jei atgręžti dėmesį į save, vidun, nuo regimybės į regintįjį subjektą – atsibusime. Tas pats galioja mūsų gyvenimo tikrovei – visa, ką matome, yra sapnas. Tą sapną galime keisti, bet tam reikia papildomos energijos. Sąmoningas kvėpavimas gyvybine energija užtikrina didėjančius energetinius resursus, galimybes.
Pažengus ilgiau dvasiniu keliu, jau žinome, kad visa realybė yra sapnas. Sukaupę energiją, išmokstame sapno realybę keisti. Bet augant sąmoningumui, pradedame suprasti, kad nėra prasmės keisti sapno, nes tai tik sapnas. Tokiu būdu laikui bėgant ateina suvokimas, kad nėra jokios prasmės keisti ir mus supančios realybės – juk tai tik sapnas. Vienintelis dalykas, ką iš tiesų galime keisti – tai save.
Kuo esame sąmoningesni, tuo labiau norime – galime valdyti savo gyvenimą, pasirinkimus, aplinkybes, situacijas. Sapnus ir miegą, gyvenimą ir mirtį galime valdyti, įvaldę gyvybinės energijos srautus.
Užmigimo, fizinio kūno mirimo procesai susiję pranos srautų judėjimu. Jei pavyks suvokti tą akimirką, kai imame grimzti į miegą, kai sąmonė ima gesti, jei pavyks „apšviesti” tai savo sąmonės šviesa, tapsime savo sapno šeimininku. Tada galime rinktis liautis sapnuoti, nes tai beprasmiška veikla. Tą patirtį galime perkelti į savo kasdieninę veiklą, gyvenimą.
Suvokus, kad tai yra sapnas, lengviau „nustoti sapnuoti”. Tačiau tai nereiškia „nieko nebedaryti”. Teisingas savo būties suvokimas padeda keisti požiūrį į save, į viską, kas su mumis ir aplink mus vyksta, nebesitapatinti su tuo, vadinasi, nebekentėti. Štai tada mumyse „įsijungia” tikras kūrėjas, įgauna galimybę reikštis mūsų Siela, kurti mūsų dvasinė prigimtis.
Visa tai aptarę, sąmoningai kvėpavome, siekdami palaipsniai keisti savo santykį į realybę, žvelgiant į viską kaip į sapną.
Lina Rudaitienė
