Prisiminėme, kad jau praėjo viena ketvirtoji Ežio metų pagal Avestos tradiciją. Ežio metamas būdingi netikėtumai, pokyčiai, laisvės siekis, vadavimasis iš „uždaro rato”. Šių metų moto – kiekvienas turi gauti tai, ko nusipelno. Įsukus sąmoningą kvėapavimą, patyrinėjome, kaip pavyko susiderinti su Ežio metų energija, ar jau pasijuto jos paveikis, kokiose gyvenimo srityse dar galima būtų daugiau įnešti šios energijos, pasinaudoti jos pagalba sustiprėti atitinkamuose asmeniniuose bruožuose.
Vasaros solsticijos metu saulė yra aukščiausiai dangaus skliaute, todėl šis metas gausiai kupinas gyvybinės energijos, todėl kvėpuojant siekėme ne tik pasipildyti energija, sukaupti jos savo kūne, bet pripildyti energija ir savo gyvenimą bei mums svarbias sritis, ypač tas, kurios yra silpnesnės, reikalingos valymo bei harmonizavimo, stiprinimo.
Kad pažinti pasaulį, kuriame gyvena, žmogus jį tyrinėja. Materialios būties pažinimas naudojant visas žmogiškas jusles vyksta trimis pakopomis: objektyvi patirtis, intelektualus tikrinimas – analizė, subjektyvus dvasinis patyrimas. Mokslo pasaulis įprastai tyrinėja mūsų realybę „nuo apačios aukštyn”, nuo objektyvumo link subjektyvumo. Jogas tyrinėja pasaulį, būtį priešingai, „iš viršaus žemyn”. Jogas suvokia daiktą ar reiškinį subjektyviai, po to apmąsto tai, ir tik tada apibūdina žodžiais, minčiaformiais, eina į objektyvią patirtį.
Kad vaduotis iš stereotipinio, materialistinio būties pažinimo „klišių”, reikia vaduotis iš žemesniojo, jutimais sąlygoto proto pančių. Kad sugebėti nebepriklausyti nuo senųjų stereotipų, reikia nuraminti protą, perkelti savo dėmesį į aukštesniojo intelekto lygį. Tam reikialinga papildoma energija, kurios perteklių gauname sąmoningai kvėpuojant. Energijos pagalba galime sustiprinti savo valią, o tai įgalins mus palaipsniui įsitvirtinti veikti aukštesnio intelekto lygyje. Tuomet jau galima judėti į tikrąjį savęs pažinimą, tiesą apie save.
Tačiau šiame kelyje į pilną savęs kaip dvasinės esmės pažinimą kliūtimi yra ne tik protas, bet ir juslės. Todėl kartais naudinga patirti visiškai nurimusį protą, jutimus joginio transo būsenoje. Vis gi, joginis transas dažniausiai yra trumpalaikis, o norint jame įsitvirtinti ilgam, rekėtų išsižadėti pasaulietiško gyvenimo, tapti asketu, atsiskyrėliu. Tad daugumai šis kelias nepriimtinas. Jogas tai pasiekia, savo suvokimą po tuputį perkeldamas iš suvokiančio proto į intelektą.
Sąmoningai kvėpuojant auginome savo valią, siekėme nuraminti protą, pakylėti savo sąmonę į aukštesnio intelekto lygį. Taip pat, pakylėję kiek įmanoma aukščiau savo sąmonės dėmesį, ėmėmės kokio nors objekto ar reikškinio tyrinėjimo, pažinimo „iš viršaus žemyn”, judant nuo subjektyvaus link objektyvaus pasireiškimo suvokimo. Būtų gerai palyginti, kuo mums įprastas „iš apačios aukštyn” pažinimas skiriasi nuo joginio pažinimo „iš viršaus žemyn”.
Lina Rudaitienė
