Praeitis yra priemonė ateities planams kurti. Tačiau dažnai iš praeities skamba nusivylimai, netektys, o į ateitį transliuojame savo troškimus, norus. Betgi ateities mes visiškai nekontroliuojame, nes mūsų sprendimus įtakoja pasąmonėje esantys praeities patirčių „įspaudai“. Mūsų ateitis bus tokia, kokia įsivaizduojame savo praeitį, nes būtent tokia ateitimi tikėti lengviausia, todėl tokia ir tikime, tad jos realizacijai tikimybė didžiausia.
Protas, mąstymas – tai procesas, nenutrūkstantis, dinamiškas, gyvas vyksmas. Protas nuolat juda tarp praeities ir ateities. Darydami kasdienius sprendimus, mes remiamės 90% pasąmonėje esančiais įrašais iš praeities. Taigi mes patys esame visų trikdžių, savo klaidingų sprendimų šaltinis – priežastis.
Lavinant protą, lavinasi sąmoningumas, sąmonė. Kvėpuojant siekėme sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta mumyse, aplink mus. Viskas, kas stebima sąmoningai, ima tirpti, vidiniai konfliktai rimsta. Pavyzdžiui, stebint savyje baimę, sutelkiame savo sąmonės šviesą į tos baimės raišką, jos priežastis, ir nerimas ima mažėti, ateina aiškumas. Tačiau jei greta virpa noras kuo greičiau atsikratyti tos baimės, jis „konkuruoja“ su baime. Kyla vidinis konfliktas, kai nuo vienos problemos tarsi persimetame – šokinėjame prie kitos, nuo baimės – prie didžiulio noro. O juk pati baimė gali parodyti, kaip galima jos atsikratyti. Arba nerandam jai realaus pagrindo, arba aptinkame būdus situacijai spręsti.
Taigi, kaip sau padėti veikti vis labiau sąmoningai? Pirmas žingsnis – šalinti savo pasąmonėje glūdinčius negatyvius įspaudus, tapti vis mažiau priklausomais nuo senų programų. Antras žingsnis – vis labiau įsitvirtinti „čia ir dabar“, kas atveria gebėjimą sąmoningai valdyti save bei įvairiose situacijose veikti efektyviai.
Gilus situacijos įsisąmoninimas atneša aiškumą, vientisumą. Nurimus protui, atsiduriame dabartyje, patiriame palaimą.
Lina Rudaitienė
