Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas, tęsiant pažintį su žmogiškos būties principais. Aptarėme priežastingumo ir vibracijos principus, tyrinėjome juos.
Priežastingumo principas byloja apie tai, kad kiekviena priežastis kuria pasekmę, o pasekmė – naują priežastį. Ir tai net ne uždaras, o spirale kylantis, niekuomet nesibaigiantis evoliucinis ratas. Tai, ko gero, lengviausia iliustruoti tokiu pavyzdžiu: kiekvienas žmogus turi du tėvus, keturis senelius, aštuonis prosenelius, šešiolika pro-prosenelių ir t.t. Jei pažiūrėti laike atgal bent keletą tūkstančių metų, įvertinti, kiek kartų mes per tą laiką buvome gimę – įsikūniję, pamatysime, kiek stipriai mes, žmonės, esame tarpusavy susiję, mūsų protėviai esame mes patys sau, o mūsų ainiai bus mūsų vėlesni įsikūnijimai. Mūsų protėviai yra mūsų priežastimi, mes jiems – pasekmė, mes gi esame mūsų ainių priežastimi, vaikaičiai – mūsų pasekmė. Bet paradoksas – mes ir esame tie patys protėviai, dabar gyvenantys bei ainiai…
Vibracijos principas byloja apie tai, kad viskas vibruoja, nėra visiško nejudrumo, ramybės būsenos. Materija turi vieną vibracijos laipsnį, jausmai – kitą, mintys – dar kitą, ir t.t. Energija turi daug įvairių vibracijos laipsnių. Viskas, absoliučiai viskas vibruoja, tik skirtingu intensyvumu, tempu. Įsivaizduokime paprastą vaikišką žaislą – vilkelį, besisukantį apie savo ašį. Pati žemiausia vibracija leidžia vilkelį suvokti, matyti, jausti kaip materialų apčiuopiamą daiktą. Pradedant jį įsukinėti, jis ima gausti, kuo stipriau įsisuka, tuo aukštesnis garso tonas, bylojantis apie augančią vibraciją, pasiekia spiegimo – cypimo lygį, sunkiai pakeliamą mūsų ausiai, ir po kurio laiko, dar labiau pakilus vibracijai, garsas dingsta (nes mūsų ausis nepritaikyta tokį vibracijos intensyvumą girdėti). Tačiau čia priartėjame prie dar aukštesnės vibracijos, mūsų suvokiamos per spalvą – augant vibracijai, vilkelis ima kaisti, palaipsniui randasi raudona, po to oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, violetinė ir galų gale – balta spalva matomas vibracijos spinduliavimas. Dar labiau augant vibracijai, mūsų akyse vilkelis gali „išnykti”, bet tai nereiškia, kad jis dingo, tai reiškia, kad jis pasiekė tokią aukštą vibraciją, kurios nesugeba fiksuoti mūsų akys – rentgeno, gama spindulių ir t.t. Galų gale, žinoma, vilkelis pasiekia tokią aukštą vibraciją, kad išsiskaido į šviesą.
Sąmoningo kvėpavimo metu siekėme praeiti šiuos skirtingus vibracijos lygius, auginant savo vibracijos intensyvumą. Svarbiausia buvo patirti tai, kad mes sąmoningai galime tapti priežastimi savo tokios vibracijos, kurią norėtume turėti, kokioje būti, ją tęsti ir kelti. Siekėme pažinti save kaip vibraciją, kurios priežastimi mes patys ir esame – nesąmoningai arba sąmoningai.
Lina Rudaitienė
