Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas, liečiantis prie žmogiškos būties principų pažinimo. Aptarėme poliariškumo ir ritmo principus, juos tyrinėjome, siekėme pažinti. Poliariškumo principas byloja apie tai, kad viskas yra dvejopa, turi savo priešingus polius. Kiekvienas reiškinys turi priešybę sau, ir tos priešybės yra identiškos savo prigimtimi, tik poliariai priešingi dalykai skiriasi savo laipsniu. Viskas turi savo dvi priešingas puses: šviesa – tamsa, gėris – blogis, drąsa – baimė, karštis – šaltis, tyla – triukšmas ir t.t. Perėjimas iš vienos priešybės polio prie kito vyksta palaipsniui, to perėjimo kelio viduryje yra taip vadinamas „aukso vidurys”. Kvėpuojant siekėme prisilieti prie šio principo pasireiškimo savyje, suvokti jo poveikį, galimybę vis mažiau priklausyti nuo jo iššaukiamų neharmoningų „kraštutinumų”. Šio principo suvokimas duoda galimybę keisti savo minčių, emocijų, būsenų poliariškumą sau priimtinos kokybės link, taip pat įtakoti savo aplinką. Ritmo principas byloja apie tai, kad visa būtis juo paremta – visa, kas prasideda, baigiasi, atsiranda ir išnyksta, juda pirmyn ir atgal, kyla ir leidžiasi… Tai vyksta kaip švytuoklės svyravimai. Ir tai labai lengva susieti su kvėpavimu: įkvėpimas – iškvėpimas, primenantis ritmingą bangomūšą pakrantėje. Šis principas veikia visuose būties lygiuose, todėl yra prasminga jį pažinti, įvaldyti, ką siekėme pabandyti sąmoningai keičiamo – greitėjančio – lėtėjančio, paviršutiniško – gilaus kvėpavimo pagalba. Tyrinėjome abiejų principų poveikį sau, mūsų jautrumą vienam ar kitam, galimybę juos įvaldyti ir tokiu būdu bent kiek mažiau nuo jų priklausyti, o greičiau jau remtis jais. Kad kuo mažiau priklausyti nuo poliariškumo ir ritmo principų poveikio, reikia fiksuoti save tame taške, kuris mums priimtinas (ir šiai dienai pasiekiamas), ir palaipsniui neutralizuoti iš to taško „išstūminėjantį” poveikį. Visa tai bandėme sąmoningai kvėpuojant.
Lina Rudaitienė
