Vyksmas: kvėpavome giliai įkvepiant ir padarant vis ilgėjančią pauzę po įkvėpimo. Iškvepiant atsipalaiduodavome, paleidžiant įtampas, nuovargį, rūpesčius. Įkvepiant savo sąmone stiebėmės vis aukščiau link dvasinių planų. Padarius pauzę po gilaus įkvėpimo, tyrinėjome savo energetinį lauką, kaip mumyse juda energijos, kokios jos. Siekėme suprasti, ar energija pasiskirsto tolygiai, ar keliauja ten, kur įprastai būna, ar labiau kompensuoja energijos trūkumą tam tikros kūno vietose, ar visur pakliūna, ar kažkur negali patekti. Ir, žinoma, kadangi ėjome į procesą su tikslu pažinti savo energetinį būvį, nuolat lydėjo klausimai: kodėl, kaip, kur, kam ir pan. Apsipratus su kvėpavimu, lydimu pauzės po įkvėpimo, į sąmoningą kvėpavimą pridėjome papildomą dedamąją. Tai tyrinėjimas paeiliui trijų skirtingų energijų, esančių mumyse – tai gyvybinė, jausminė ir kūrybinė energija. Siekėme suvokti, kokia šių energijų raiška mumyse, kiek jos stiprios, sąveikaujančios, koks jų poveikis mums. Kvėpavimo kulminacija – visiškai atsipalaidavus perėjimas į integraciją – meditaciją, leidus visoms trims energijoms reikštis, gyventi mumyse harmonijoje.
Lina Rudaitienė
