2014-02-04 tema: kvėpavimas pirmine būtimi, pažintis su pirmine sąmone išliekant savo sąmonės aiškume, susivokime

Vyksmas: kvėpavimas dvasine šviesa, vis labiau savo dėmesiu, sąmone, visuma kvėpuojant pirmine būtimi, jos pajutimas, panirimas į jos motiniškąją terpę. Ši būtis – visa ko fundamentalus pagrindas, ištakos, tarsi dieviška motiniška dirva, gyvybės esencija, peninti visą gyvastį, visas minties, energijos, materijos formas, pavidalus, pasireiškimus. Ta pirminė būtis yra visiškai neutrali, beasmenė, tyra ir vientisa. Tai tarsi beribis būties vandenynas, neturintis dugno ir krantų, talpinantis savyje viską be išimties, niekam neteikiantis pirmenybės, leidžiantis viskam būti, nevertinantis. Savo neutralumu tai tikra pilkuma, tuo pačiu skaistus ir viską toleruojantis vienis. Ir jis yra gyvas – jame kyla gyvybės bangos, pulsuoja, kinta, nuslūgsta, ir vėl kyla naujos. Tai lyg skaistus dangus, absoliučiai vienodu santykiu ir vientisas su viskuo, kas jį stebi ar nestebi, neturintis nei pradžios, nei pabaigos, nei atstumiantis kažką, nei pirmenybę teikiantis kam nors, o tiesiog esantis. Kvėpuojant siekėme ne tik tai patirti, bet vis giliau neriant į pirminės būties pilnatvę, išlikti aiškioje, susivokiančioje sąmonėje. Mūsų aiški sąmonė – tai lyg šviesa, skrodžianti bei apšviečianti amžinojo būties vandenyno terpės gelmes, tai lyg saulės spinduliai danguje, dar labiau akinančiai skaistinantys dangaus skliautą, atskleidžiantys tikrąjį tyrumą, neutralumą ir vientisumą.

Lina Rudaitienė