Vyksmas: kvėpavome, pakylėjant sąmonę link Dvasios, susiderinant su laikmečio vibracijomis, įsiklausant į jų nešamą žinią. Tai gali vykti energetinėje raiškoje, garso, spalvos, žodžio, šokio judesio pagalba, žaidimais ir dar kitaip. Tai susiderinimas su Žemės, Mėnulio, Saulės bei kosminėmis vibracijomis, jų tarpusavio darna, įpinta į kasdienybės mitologinį – prasminį audinį (pasakojimai, dainos, žaidimai, būrimai, palinkėjimai ir panašiai). Taip, šiuo metu fizinės šviesos yra mažiausiai, nes diena trumpiausia, o laiko skirti dvasinėms praktikoms buvo daugiausiai, todėl šis laikmetis tuo išskirtinis – galimybe daugau savo dėmesio nukreipti į būties pažinimą, žmogiškos esmės suvokimą, dalyvavimą gyvybės rašto kūrime – „audime” įvairių ritualų pagalba. Sąmoningai kvėpuojant, nirome į tai ne tik kaip tyrinėtojai, o ir kaip gyvenimo audinio kūrimo bendraautoriai, savosios būties kūrėjai.
Lina Rudaitienė
