Vyksmas: Visapersmelkianti sąmonė yra visame kame, bet kurioje materijos ar dvasinės būties apraiškoje. Judanti bei save suvokianti sąmonė egzistuoja, reiškiasi tik gyvų būtybių protuose. Jų dėmesį išblaškius, nutrūksta sąmoningumas, taigi kai mes išsiblaškome, nebegalime išlikti sąmoningoje savistaboje, „čia ir dabar”. Pirminė sąmonė, pirmapradis sąmoningumas – tai, kas egzistuoja nepriklausomai nuo to, ką mes darome, nes tai būdinga absoliučiai viskam. Pirminė sąmonė egzistuoja amžinai, būtent jos pažinimo, realizacijos siekia judanti (žmogiškoji) sąmonė. Būtent judantis protas suskaldo realybę į „samsara” ir „nirvana”. Mūsų tikslas – atstatyti savo realybės vientisumą. Pirminė sąmonė pasireiškia per visas žmogaus pajautas. Remiantis jomis, sąmoningo kvėpavimo pagalba siekėme savo smonės vienybės su erdve. Po to žengėme į sąmonės susiliejimą, susijugimą su stebima, suvokiama erdve. Trečias žingsnis – siekis išgyventi, sąmoningai patirti energijos judėjimą erdvėje, tai yra, būti ne tik vienybėje su erdve, bet tapti ja su visu jos turiniu, energijų judėjimu, t.t. Tam naudojome simbolius, artimiausiai atspindinčius tų trijų skirtingų sąmonės pasireiškimų esmę – lotosas, simbolizuojantis tyrumą, veidrodis – visiško aiškumo simbolis, beribė dangaus erdvė kaip visapersmelkianti išmintis. Taip pat ieškojome dar kitokių, mums labiausiai artimų, suvokiamų simbolių šiems trims sąmonės pasireiškimams atspindėti, kad įtvirtinti tai savo būtyje.
Lina Rudaitienė
