2013-10-30 tema: pažintis su trijų vėlyvojo rudens švenčių – Vėlinių, Ilgių, Visų Šventųjų – sakraline prasme

Vyksmas: būtis paremta evoliuciniu kitimo ratu – gimimas, augimas, brendimas, senėjimas, mirtis senoje formoje, kad gimti naujoje. Tai ryškiai atsispindi liaudiškoje mitologijoje, pasaulėžiūroje. Tyrinėjome tikrąją Vėlinių prasmę – bendravimas su išėjusiomis artimųjų vėlėmis, Jų pagerbimas, padėkojimas, palydėjimas, atsisveikinimas. Ilgės skirtos ilgesniam parymojimui, gilesniam panirimui į save, savo vidinį pasaulį, rimties ir ramybės, Romuvos savyje sukūrimui. Ilgės išreiškia žmoguje esantį ilgesį – pradžioje ilgimės mus palikusių artimųjų, ilgimės ryšio su Protėviais, stipriname jį atitinkamų ritualų dėka – šiuo atveju tai darėme sąmoningo kvėpavimo pagalba. Vėliau gimsta ilgesys savo tikriesiems – Dvasios namams, tikriesiems dvasiniams Tėvams. Taigi esminis Ilgių tikslas – atstatyti ir sustiprinti ryšį su savo dvasine prigimtimi, Amžinuoju Tvėrėju, Dievu. Sąmoningai kvėpavome Ilgių energija, sąmonės šviesa. Visų Šventųjų dėka žinome, kad jau daug kam iš žmonių pavyko ne tik atstatyti, sustiprinti ryšį su Dieviškuoju Pasauliu, bet ir tapti Dievo šaukliais, pasiuntiniais Žemėje, nešančiais gerąją žinią apie Amžinąją Būtį, jos realumą bei galimybę tai pasiekti. Šventieji savo begalinio triųso, ištikimybės, tikėjimo ir pastangų dėka realizavo Ilgių kurstomą „dvasinį alkį“ – pasiekė dvasinę pergalę ir savimi, savo gyvenimu bei mokymu liūdija tai. Kvėpavome Visų Šventųjų energija, šviesa, prasminiais tūriais, kad pasisemti iš Jų stiprybės, mokytis iš Jų, lygiuotis į Juos.

Lina Rudaitienė