2013-10-23 tema: tikrojo prigimtinio vientisumo išgyvenimas apjungiant išorinį pasaulį su vidiniu

Vyksmas: vyko sąmoningas kvėpavimas dviem skirtingais – išoriniu ir vidiniu – pasauliais, jų tarpusavio jungtimis, sąsajomis, siekiant pažinti tyrąją dvasinę, pirminę vientisą būtį. Kvėpavome išoriniu pasauliu – erdve, palyginamu su dangumi, tiek skaidriu, tiek su tokiu, kuriuo plaukia debesys arba kuriame spindi saule, mėnulis, žvaigždės. Taip pat kvėpavome vidiniu pasauliu-erdve, kuriame tam tikri reiškiniai randasi, kinta, nyksta (tai pojūčiai, emocijos, mintys, išgyvenimai, kt.). Sąmoningai kvėpuojant vyko šių realybių apsijungimas sąmonės, sąmoningumo, stebėjimo ir suvokimo dėka. Tam panaudojome vaizdinį: saulė kaip išorinis pasaulis, apšviečia savo spinduliais viską be išimties, taip pat ir kristalą, kuris atstovauja mūsų vidinį pasaulį. Kai kristalas skaidrus, pasiekęs arba išlaikęs tyrąjį pirminį būvį, jis tiek perleidžia per save spindulius, tiek atspindi juos. Spinduliai tarp saulės ir kristalo – tai energija, apjungianti išorinį pasaulį su vidiniu, tarsi tiltas. Šie spinduliai juda abiem kryptimis, taigi turime abipusę jungtį. Išgyvenant visa tai sąmoningai visuose trijuose lygiuose – pasauliuose vienu metu, ateiname į tikrojo vientisumo patyrimą, kai esame ne tik mums įprasti vidinis bei išorinis pasauliai, bet ir jungtis – tiltas tarp vidinio ir išorinio pasaulių, prigimtinis dvasinis vienis.

Lina Rudaitienė