Sąmoningo kvėpavimo praktikumas
2021-11-23 | 18:00 - 21:00
Sąmoningo kvėpavimo praktikumas
Pirmas etapas – savo būsenos harmonizavimas
Kad sėkmingai liestis prie dvasinės realybės, reikia gebėti pagerinti savąją būties kokybę, harmonizuoti save. Tam įsukus sąmoningo kvėpavimo ratą, įkvėpinėjome tyrą dvasinę gyvybinę energiją pro nosį, iškvėpinėjome pro burną. Vėliau priešingai – įkvėpinėjome pro burną, išvėpinėjome pro nosį.
Stebėjome, kaip kinta būsena, kokį poveikį mums daro šie skirtingi kvėpavimo būdai. Vienas padeda lengviau paleisti sukauptas įtampas, atsipalaiduoti, nurimti. Kitas – pakylėti sąmonę link savo Sielos, Dvasios, atstatyti vientisumą.
Antras etapas – nuotaikos savyje kūrimas
Sutelkėme savo dėmesį kankorėžinės liaukos, šeštosios čakros srityje. Ir siekėme pakeisti savo dabartinę nuotaiką – pirmiausia pažįstamų, įprastų emocijų skalėje. „… jaučiuosi smagiau…“, „… jaučiuosi linksmesnė…“, „… esu rami…“, „… esu laiminga…“, „… patiriu harmoniją…“ Po to rinkomės bet kurią sau tinkamiausią formuluotę. Ir kartojame tol, kol pasijus, kad nuotaika tikrai keičiasi. Tas nuotaikos pokytis turi būti aiškiai suvokiamas.
Trečias etapas – „nuostabus pasaulis“
Pagrindinis materialaus pasaulio aprašymo elementas yra jo nekintamumo idėja – tai teigia kolektyvinė sąmonė. Tačiau mes taip pat turime kitą – pasaulių gausybės jausmą. Vadinasi, būtis yra įvairi. Iš to kyla jausmas, kad pasaulis gali būti nuostabus – tai yra, kad jis gali pasikeisti, be to, harmonijoje su mumis. Nuostabiais dalykais mes žavimės, nebijome jų.
Prisiminkime akimirkas, kai kažkuo visa savo esybe stebėjomės. Susitelkime į šį pojūtį ir ištarkime mintyse žodžius – „nuostabus pasaulis“. Siekiame, kad ši frazė padėtų aktyvuoti ne pažįstamą pasaulio suvokimą, o esantį už įprastos kasdienės raiškos. Iš pradžių viskas vyksta pojūčių lygyje – mes ištariame frazę „koks nuostabus pasaulis“ ir mums darosi vis įdomiau. Tai jau puiku.
Tačiau dar geriau, jei būsime įsitikinę to, kas vyksta, realumu. Siekime įeiti į nuostabos, stebėjimosi, susižavėjimo, susidomėjimo būseną ir užduokime sau klausimą, į kurį nežinome atsakymo. Jei atsakymas ateis ir tai bus mums nauja, vadinasi, mums pavyko pasiekti dvasino žinojimo lygį. Tai moko į viską žvelgti Dvasios akimis.
Dvasinis skambesys
Visi mes turime tikrą dvasinį skambesį – tai kažkas panašaus į dvasinę melodiją ar netgi simfoniją. Į ją galima pasinerti, galima ją keisti, kurti, ir tuomet jos skambesys tampa vis darnesnis. Tai yra kelias į vidų – bet tam, kad tai pavyktų, turime suvokti – viskas, kas yra išorėje, yra daug mažiau reikšminga nei tai, kas yra mūsų viduje.
Kad išgirsti savo dvasinį skambesį, reikia patirti savo absoliutų nemirtingumą. Kol manome esą mirtingi, tol išorinis pasaulis mums atrodo svarbesnis – jis ir toliau egzistuos net mums numirus. Bet jei pažadinsime savyje absoliutaus nemirtingumo jausmą, viskas pasikeis – pateksime į savo būties centrą, tapsime savo dvasinio pasaulio kūrybiniu šaltiniu.