Sąmoningo kvėpavimo praktikumas
2021-09-23 | 18:00 - 21:00
Sąmoningo kvėpavimo praktikumas
Įvairūs būties lygiai
Yra gyvybinis kūnas, valdantis visus gyvenimo procesus – gimimą, augimą, funkcionavimą, regeneraciją ir mirtį. Gyvybės kūne yra daug programų, įskaitant atsiskyrimo nuo fizinio kūno ir perėjimo į kitą lygį programą. Paprasčiausioje raiškoje ji užtikrina fizinio kūno egzistavimą įprastoje mums formoje. Tai gyvybinių procesų lygmuo. Ir yra struktūra, susieta su kitu lygiu, leidžianti mums egzistuoti skirtinguose pasauliuose. Tos struktūros „supergalios“ paslėptos mumyse ir gali pasireikšti tam tikromis sąlygomis.
Bet koks „reiškinys kaip fenomenas“ yra kažko bendro pasireiškimas, jis negali atsirasti, pasirodyti tarsi iš niekur. Tai gali būti kitas viso organizmo ar struktūros funkcionavimo lygis. Įvairūs supergebėjimai – tai paslėptos galios, kurioms pažadinti būtina arba patekti į „perteklinės energijos lauką“, arba sustiprinti savo „superbūvį“ – kolektyviškumą. O tam reikia susilpninti priešingos struktūros, kuri palaiko – sulaiko mus šiame ribotumų, individualumo pasaulyje, poveikį.
Priežasties – pasekmės kūnas
Priežastinis kūnas turi vientisumą, tad jį sunku pakeisti dalimis. Paprastai mes tiesiogiai nejaučiame priežasties – pasekmės, t.y., karminio kūno, kaip ir kitų savo subtilesnių kūnų. Tačiau labai dažnai jaučiame vidinį susiskaldymą. Mūsų elgesys išaustas iš priežasties ir pasekmės santykių – iš „įpročių“ ir „ritualų“. Daugeliu atvejų bandome įveikti savo įpročius ir tapatiname save su tuo, ko pasipriešinimą bandome įveikti.
Paslaptis yra tame, kad reikia ne bandyti „įveikti save“, bet peržengti pasidalinimo į dvi dalis ribas, susiskaldymą. Kai atsiduriame pasirinkimo situacijoje tarp to, kas, mūsų manymu, yra teisinga, ir to, ką norime daryti, mums tereikia likti ant ribos.
Sustojimas ant ribos
Karminis kūnas negali reikštis pauzėse tarp veiksmų, jis yra tarsi vienas besitęsiantis impulsas, o kai save „pristabdome“, jis ištirpsta. Tai reiškia, kad turime likti tarpribyje, kol impulsas „karminiam veiksmui“ visiškai išnyks. Reikėtų siekti, kad veiksmas, kurį nusprendėme padaryti, mums taptų pageidaujamas, kol pajusime, kad jo įgyvendinimas yra grįžimas prie savo vientisumo. Tada turėtume ne versti save, o jausti „išsivadavimo džiaugsmą“.
Visuma gali pabusti tik tada, kai visi supergebėjimų „blykstelėjimai“ susilieja į vieną. Arba atvirkščiai – supergebėjimai gali susijungti tik pabudus visumai. Tai yra pagrindinis žmogaus evoliucijos tikslas – įgyti vientisumą ir pasiekti naują dvasinį lygį.