Sąmoningo kvėpavimo praktikumas

L. Rudaitienė - Sąmoningo kvėpavimo praktikumas

20 gegužės | 19:00 - 22:00

Sąmoningo kvėpavimo praktikumas: 2021-05-20

Mes visi esame bendro pasaulio dalimi, bet tuo pačiu kiekviename iš mūsų yra dvasinės prigimties kibirkštis, kuri gali veikti visiškai nepriklausomai nuo realybės, kurioje esame, reikalavimų, nuo priežasties – pasekmės dėsnio, laisvai judėti, priimti sprendimus…

Nemirtingumas

Nemirtingumas mums yra tarytum mūsų „Aš“ egzistavimo tęstinumo išsaugojimas. Jei taip nėra, visa kita nebesvarbu. Kūnas gali toliau gyventi, bet jei jame nėra dvasinės kibirkšties, mes neturime su juo nieko bendro. Tad žmogaus gyvenimas gali baigtis prabudimu arba užsibaigti taip vadinama fizine mirtimi, kurios atveju fizinio kūno egzistavimas jokiu būdu nebus susijęs su mūsų kaip Sielos, dvasinės esmės tolesniu egzistavimu.

„Dvasinio embriono“, tai yra, prenatalinė būsena yra prieš mums gimstant – būtent jos įtakoje susidaro visi individualūs kiekvieno iš mūsų bruožai – pirštų atspaudai, akių spalva, genetiniai polinkiai ir pan. Jie formuojasi prieš gimimą, dar esant mamos įsčiose. Visa tai įkūnija anksčiau mūsų Sielos sukauptą įspūdžių energiją bei planuojamus uždavinius. Gimus tai palaipsniui išsiskleidžia gyvenimo bėgyje – įspūdžių energija negali išnykti be pėdsakų.

Mirtingumą galima susieti su „palaipsniškumo, tęstinumo nutrūkimu“, su gyvenimo audinio trūkinėjimu. Jei sugebėsime pašalinti tokias spragas, nemirtingumas gali būti pasiekiamas visose apraiškose. Viskas priklauso nuo to, kuriame lygyje mes esame.

Skausmo taškai

Turime savyje rasti „skausmo įrašus – taškus“ ir naudoti naują pasaulio aprašymą, kad juos ištirpinti. Neieškokime sau pateisinimų, negailėkime savęs, o tiesiog supraskime, kodėl viskas įvyko taip. Juk bet kuriame tokiame skausmingame patyrime glūdėjo pamoka. Pradėti nuo „baimių“ yra geriausia, nes jas prisiminti lengviausia. Pavyzdžiui, aukščio baimė – juk be kūno ta baimė neturi pagrindo, nes tik fiziniam kūnui kyla grėsmė, susijusi su dideliu aukščiu. Paieškokime, kaip perrašyti savo pasaulio aprašymą, kad ta baimė nebeturėtų mums įtakos.

Bet tuo pačiu vertėtų prisiminti apie viršutinio ir žemutinio „aš“ egzistavimą – mano baimė yra tikra, vadinasi, jaučiu, kad žemesnysis „aš“ gali elgtis taip, kad mane sunaikintų. Tai reiškia, kad tarp mūsų yra konfliktas – aukštis yra mus skirstančios bedugnės vaizdas. Tai reiškia, kad susitelkimas į jį leidžia sumažinti šį atotrūkį, susijungti su apatiniu „aš“.

Požiūrio keitimas

Mums tiesiog reikia pakeisti savo požiūrį – žiūrėti ne į „bedugnę“, o į savo vidų. Pajusti dviejų skirtinguose lygiuose vibruojančių ertmių sujungimo procesą – vieną Vishuddha čakros lygyje (apatinė kaklo dalis), kitą Manipura čakros srityje (saulės rezginys). Kai jie susivienys Anahatos čakros lygyje, aukščio baimė visiškai išnyks ir daugiau niekada nepasirodys. Taigi būtina išsiaiškinti visus skausmo įrašus. Akivaizdu, kad tai pradžioje gali neveikti, ypač bandant su tuo dirbti vieniems. Todėl siūlau tai padaryti kartu.

Jei perkelsime susirinkties tašką į vidų, gilyn į save, galime pereiti į raštų pasaulį ir fizinėje plotmėje – patekti į kitą tikrovės lygį. Juose yra sukurti raštai, kurie valdo mūsų pasaulį, kurie jį keičia. Svarbiausia yra tai, kad čia jūs galite pajusti savo gyvenimo raštą ir prisijungti prie jo – tai trumpiausias kelias į taip vadinamą uždraustąją zoną. Ir jei sutelksite dėmesį į „artimus“ tikslus – tai trumpiausias būdas įgyti nemirtingumą.

2021-05-20 tema: individualumas ir bendruomeniškumas