Bet kurio žmogaus organizme yra potencialas, leidžiantis jam tapti „superorganizmu“. Visgi supergebėjimų atsiradimas silpnina ir naikina giminės programas. Kol organizmas yra siauroje žmogaus giminės tapatybėje, jo vystymosi galimybės yra ribotos. Jo individualizacijai augant silpnėja ryšys su giminės lauku – kažkuriame etape jis gali išsivaduoti iš tos įtakos.
Galime manyti, kad žmonių fiziniame kūne yr pilna informacija apie kitus vystymosi etapus. Ji kartais pasireiškia tarytum „atsitiktinai“ kaip kažkoks retas gebėjimas. Tai matome kaip žmogaus išskirtinumą, kitoniškumą.
Giminės ir individuali programos
Kiekvieną mūsų kūno ląstelę veikia dvi programos – giminės ir unikali individuali, Sielos. Ląstelėms dalijantis, didėja unikalios programos vaidmuo – būtent joje yra superorganizmo potencialas. Gebėjimas vystytis, evoliucionuoti yra būdingas individui. Giminės laukas tiesiog supaprastina šį gebėjimą, pritaikant jį prie savo bazinių išlikimo poreikių, esamų galimybių.
Yra programa, kuri kontroliuoja fizinio kūno formavimosi procesus. Ją turi visi gyvi organizmai – visi jie išgyvena augimo ir transformacijos periodus. Šią programą sudaro dvi dalys – giminės ir individuali. Giminės programa užtikrina organizmų panašumą vienas į kitą, jų priklausymą tai pačiai genčiai. O panašumas palaiko dauginimosi mechanizmus, gebėjimą pratęsti savo rūšį.
Giminei išlikimas yra svarbiausia – vadinasi, individuali gardelė čia nėra labai svarbi. Atvirkščiai, lengviau remtis žmonėmis, kurie elgiasi panašiai. Tačiau čia yra vienas niuansas – giminė gali užtikrinti savo tęstinumą tik individualių organizmų pagalba. Negali būti „tiesiog žmogus“ – žmogus visada turi būti įkūnytas kažkokiu individualiu pavidalu, nes giminė palaikoma individų energija.
Sąveika su pasauliu
Yra energijos kanalas, kuris tiesiogiai jungia mus su aplinkiniu pasauliu ir pirmiausiai su gimine. Per jį gauname visą energiją, kurios mums reikia mūsų kūnui formuoti. Užaugus ir pereidami prie savarankiško gyvenimo, per kanalą atiduodame energiją, kuria maitiname savo giminę arba tautą, rasę, žmoniją.
Paimkime muzikanto, šokėjo ar dainininko talentą – manoma, kad tai nulemta genetiškai. Bet jei vaikui augant nėra jam prieinamų muzikos instrumentų, mokytojų, praktikavimo galimybių, šis talentas liks snaudžiančiu. Tad neverta stebėtis kažkieno gebėjimais, jei nežinome, kiek laiko, jėgų, resursų buvo skirta tiems talentams išugdyti.
Žmogaus potencialas
Supergebėjimų pabudimas siejamas su unikaliu kūnu, kuriame yra informacija ne tik apie praeitį, dabartį, bet ir apie ateitį, apie visus galimus jo egzistavimo variantus. Vadinasi, fiziniame kūne potencialiai yra visi gebėjimai, visos galios, kurias kada nors galėtume įgyti. Visgi išsiskleidžia tai tik dirbant su savimi, ugdant, auginant…
Lina Rudaitienė
