Informacinė energija yra persmelkusi mūsų būtį. Esame įpratę manyti, kad pasaulį valdo gamtos dėsniai. Aukštyn išmestas akmuo nukrenta žemyn su tam tikru pagreičiu… Šviesos greitis yra ribotas… Vyrai ir moterys traukia vienas kitą. Kad mums reikia maisto, vandens, miego ir pan. Taigi, bet kuri energija turi informacinį pagrindą.
Visas pasaulyje veikiančias jėgas valdo informacinė energija, kuri nustato jų sąveikos taisykles. Ji apibrėžia įvairiausių dalykų sujungimo sąlygas, nustato „žaidimo taisykles“ – nuo aukščiausios iki žemiausios. Informacija yra tarsi aukščiausia jėga, kuri lemia būties sąrangos tvarką.
Tikrovė suskaidyta į daugybę informacinių laukų, kurių kiekvienas tampa tam tikros Visatos dalies pagrindu. O kadangi šie laukai yra atskirti nuo aukščiausio, pirminio, lygio, jie yra baigtiniai. Vadinasi, juose esančios informacinės energijos atsargos yra ribotos. Ta energija sunaudojama kuriant nuo pirminių, paprasčiausių, iki vis sudėtingesnių materijoje pasireiškiančių pasaulių.
Įspūdžių energija – informacija
Mūsų gyvenime gausu sąmoningų ir nesąmoningų įspūdžių energijos. Visgi daugiausia dėmesio išeikvojama pasaulio procesų nesąmoningumui palaikyti. Juk kaip mes mažai matome to, ką mato mūsų akys, girdime mažai to, ką girdi mūsų ausys ir pan. Didžiąją dalį gaunamos informacijos mes suvokiame kaip chaosą.
Nukritę lapai kelyje mums atrodo nesusiję vienas su kitu. Kaip ir akmenys po kojomis, dangumi plaukiantys debesys ar sutikti žmonės ir daugybė įvykių mūsų gyvenime. Jie nesudaro vientiso paveikslo, todėl mums beveik neįmanoma jų išsaugoti savo sąmoningoje atmintyje. Tiksliau, mūsų galimybės sukaupti tokius įspūdžius yra labai ribotos.
Bent iš dalies sąmoningi ir susisteminti įspūdžiai, kurie tiesiogiai susiję su mumis kaip patirtis, tampa žinojimu, vėliau išmintimi. Ir yra nesąmoningi, chaotiški įspūdžiai, kurie vis dėlto yra pirminės informacinės matricos dalis. Pagrindinis žmonių tikslas yra perkelti savo surinktą informaciją į tą lygį, kur ji gali būti prasmingai panaudota kaip informacinė energija.
Iš čia ir būdingas žmonijai troškimas viską pažinti, žinoti, suprasti. Žmogaus vaidmuo yra kaip bitės – tik vietoj nektaro žmonės renka informaciją. Jie ne tik ją kaupia, o kuria naudodami savo patirtį, žinias, įgūdžius. Tuo pačiu mus veikia draudimas pažinti save. Juk lengviau remtis „chaotiškais įspūdžiais“, nesusijusiais su tikrąja žmogaus prigimtimi, esatimi. Kuo informacija chaotiškesnė, tuo jos mažiau mumyse telpa, kuo ji labiau struktūrizuota, tuo daugiau jos galime sukaupti.
Susiję įspūdžiai
Susiję įspūdžiai yra žinios, turinčios ryšį su mūsų savastimi. Susiję su gyvenimo audiniu – tai tik sąmoningi įspūdžiai. Bendro pobūdžio informacija gali likti mumyse, gali būti perduodama, tačiau jos kaupimo galimybė yra ribota. Tai tarsi žinios apie žvaigždes – teoriškai galime nuodugniai ištirti vieną žvaigždę, bet negalime visko įsiminti – ši informacija mumyse tiesiog netilptų. Visgi su mumis susiję įspūdžiai yra kitas reikalas – jų galima kaupti labai daug.
Svarbiausias dalykas yra asmeninis interesas. Mums bet ką darant galėtų lydėti įdomumas – tai jausmas, kuris turėtų būti pastovus. Aišku, kad tai sunku pasiekti, bet galime bent jau pabandyti mus supančiame pasaulyje atrasti įdomių dalykų. O kai surasime, perveskime šį jausmą į pojūčių kalbą… Vadinasi, patirtys visai ne būtinai turi nešti taikomąją praktinę naudą. Smagūs įspūdžiai yra ne mažiau vertingi.
Pasaulis taps įdomesnis, jei išmoksime viskuo grožėtis. Kupinas įspūdžių mūsų gyvenimas bus įdomus ir prasmingas. Informacinė energija pripildys mūsų kasdienybę. Vientisume jusime nuolat lydintį įkvėpimą pabusti, keltis, eiti per dieną, veikti, kurti ir patirti…
Lina Rudaitienė
