Kiekvienam žmogui svarbi sėkmė, visi jos siekia skirtingose srityse. Sėkmė gyvenime plačiąja prasme atspindi mūsų „gyvenimo sėkmingumo lygį“. Taip yra visame kame – kai kurie žmonės ką tik sumano, tą ir padaro, ko siekia, tai pasiekia, dargi, gana lengvai. Juos lydi didesnė nei daugumos žmonių sėkmė. Kitiems net mažiausiam rezultatui pasiekti reikia įdėti labai daug pastangų. Taip yra su sėkme, laime ir daugeliu kitų dalykų…
Kas trukdo būti sėkmingais?
Įprastai mūsų gyvenimo kelias yra begalinė jau praeito kelio pasikartojimų tąsa, ir kuo ilgesnis kelias nueitas, tuo sunkiau nukrypti nuo įprasto maršruto. Tolimoje vaikystėje tikrai galėjome laisviau pasirinkti judėjimo kryptį ir jaustis sėkmingais. O laikui bėgant mūsų judėjimas tapo vis labiau nuspėjamas – jei turėti išsamią informaciją apie žmogų, galima numatyti kone visus veiksmus, kurių imsis dauguma jų, kaip vertins ar reaguos.
Kai stovime vietoje, galime judėti bet kuria kryptimi. Ir atvirkščiai – norėdami pasirinkti norimą judėjimo kryptį, turime sustoti. O tai padaryti labai sunku – esame nelaisvėje „laiko ratų“, kurie yra tame pačiame lygmenyje ir tarsi perimančių mus „iš rankų į rankas“. Darbas, namai, šeima ir pan. – nuolatinis judėjimas uždaru ratu. Jei mūsų judėjimas yra nenutrūkstamas, tai beveik iš anksto nulemtas – esame kaip voverė rate, bėganti be sustojimo. Betgi jei sustojame, pradedame matyti kitus kelius, kuriais galime eiti, kitus būdus siekti savo tikslų.
Atrodytų, viskas priklauso nuo to, kokiame lygmenyje atsidursime. Bet laiko reiškinį ir jo poveikį mums formuoja ne tik laiko ratai, bet ir raštai, spiralės, tarpusavyje jungiančios įvairius „būties lygius“. Kiekvieno iš mūsų būties audinio raštas yra Fibonačio spiralė, kurios sekantis vingis yra jau kito lygio plokštumoje. Visgi dėl įpročių inercijos mes gyvename ne išsisukančioje augimo spiralėje, o uždarame rate.
Būties spiralė, vedanti į nykimą arba klestėjimą
Spirale galima kilti aukštyn, link gausos, gerovės, klestėjimo, – ja juda tie žmonės, kurie tam tikroje srityje pasiekė didžiulę sėkmę. Arba ji gali būti nukreipta žemyn, į nykimą, – tokia, pavyzdžiui, yra „senėjimo“ spiralė. Taigi, kiekvienas raštas turi kylančią atšaką, kuri gali mus perkelti į kitą lygį. Ir yra besileidžianti atšaka, kuri veda mus į žemesnius lygius.
Susijungimui su besileidžiančia, nykimo, būties atšaka nereikia dėti ypatingų pastangų – beveik visi žmonės yra tai patyrę, ir ne tik kaip senėjimą. Prisiminkime – pasyvus plaukimas pasroviui ir panašiai. Tačiau norint susijungti su kylančia augimo atšaka ir bėgant metams tapti ne silpnesniais, o stipresniais ir sėkmingesniais, reikia ne tik pastangų – reikia tiksliai žinoti, kaip tai daryti. Ir, žinoma, veikti.
Norint pereiti iš laiko rato, kuriame esame dėl įpročių inercijos užstrigę, į didėjančių resursų būtį, įgyti galimybę pereiti į kitą lygmenį, reikia padaryti pauzę, sustoti. Tai tarytum sustabdyti vidinį kvėpavimą, padaryti pauzę ir perkelti jį, kvėpavimą, į kitą lygį. Tada atsiduriame „galimybių kryžkelėje“, kurioje galime pasirinkti tolimesnę judėjimo kryptį. Tai visuomet susiję su didesne pastanga, nes sėkmė lydi ne jos laukiančius, o jos siekiančius.
Tam kad tinkamai pasirinkti, kartais reikia sustoti… Tuomet turime didesnę pasirinkimo laisvę, aiškesnį galimybių matymą, kas veda į sėkmę ne tik paprastuose, mažuose dalykuose, bet ir svarbiausiuose. Tada sieksime to, ko būtent mums iš tiesų ir reikia. Auginkime savo sėkmę sąmoningai!
Lina Rudaitienė
