Kai siekiame konkrečių tikslų ir rezultatų, į tai įdedame daug savęs, savo asmeninių resursų. O kai visos mūsų atsargos išsenka, mes tiesiog „nustojame egzistuoti“. Yra tam tikras išorinių įvaizdinių elementų rinkinys, kurį pateikiame kitiems kaip savąjį „aš“. Tada mes tarytum nebeegzistuojame atskirai nuo jų. Ir jei tai dar leidžia mums kažkaip išgyventi įprastiėse situacijose, tai sudėtingose prarandame visus atramos taškus.
Bet kokia veikla išoriniame pasaulyje gali ir atimti, bet ir suteikti mums jėgų. Viskas priklauso nuo atskaitos taško. Bet ką darydami išoriniame pasaulyje, mes kartu keičiame ir save. Ir būtent šie pokyčiai yra rezultatas, kurį galime naudoti tiesiogiai ir kuris lieka su mumis visą mūsų gyvenimą.
Teisingi veiksmai
Vienintelis vertingas bet kokio veiksmo rezultatas yra mūsų supratimo apie objektą gilinimas, adekvatesnio jo vaizdinio susidarymas. Kiekvienas žingsnis šia kryptimi leidžia sutaupyti dalį energijos, reikalingos objekto vaizdiniui suformuoti, ir, galiausiai, pradėti gauti iš jo papildomos energijos.
Lengviausia teisingų veiksmų kelią yra pradėti nuo tų veiksmų, kurie yra susiję su mūsų esminių, bazinių poreikių tenkinimu. Išmokti sąmoningai valgyti, gerti ar kvėpuoti yra daug lengviau nei, pavyzdžiui, sodinti medį ar kasti sodo lysvę. Ir rezultatai čia yra daug lengviau apčiuopiami. Pabandykime prisiminti kai kuriuos įprastus veiksmus, juose naudojamus metodus, kuriuos jau gana seniai taikome, tuo remiamės.
Paprasčiausias ir tuo pačiu paslaptingiausias dalykas yra teisingas ritmas. Kiekvienas procesas turi vidinį ritminį pagrindą ir jei elgiamės pagal jį, eikvojame žymiai mažiau pastangų. Bet visgi dažniausiai arba per daug skubame, arba per mažai skiriame dėmesio sąmoningumui tame, ką darome. Kone paprasčiausias būdas yra atradimas ir įsitvirtinimas viename iš teisingų kvėpavimo ritmų.
Kvėpavimo ritmas
Pagrindinis mūsų sąveikos su tikrove reguliatorius yra kvėpavimas. Galima kvėpavimą laikyti tiltu tarp pasaulių. Visiškai sustabdę kvėpavimą, pasiekiame Absoliutą. Kvėpavimą labai pagreitindami, kai jo ritmo nefiksuoja net mūsų sąmonė, pasiekiame kitokio lygio Absoliutą. Tai du priešingi mūsų pasaulio taškai. Juos abu pasiekti gana sunku, tačiau tarp šių kraštutinių ribų yra tarpiniai taškai, tarpiniai ritmai, kurių kiekvienas atitinka mūsų būtį tam tikrame realybės lygyje. Ir šie ritmai yra pasiekiami žmonėms.
Visai šalia mūsų yra du tikrovės lygmenys, vienas iš kurių – „gyvybė” – yra arčiau šviesos, o kitas – mineralai, „akmenys”, kurie yra arčiau tamsos. Norint rasti bet kurio iš šių lygių ritmą, pakanka užmegzti ryšį su vienu iš šio pasaulio objektų.
Tada reikėtų sutelkti į jį visus pojūčius: žvilgsnį, atidžiai apžiūrinėjant objektą, klausą, kai bandome išryškinti tą “garso šešėlį“, skambantį pasaulio polifonijoje, uoslę, kai susikoncentravę į nosies galiuką galime pajusti jei ne kvapą, tai tam tikrą kvapo „tankį“, kad ir kaip toli jis nuo mūsų. Taip pat sąmoningai patirti skonį, prisilietimą, kai reikalingas tam tikras įgūdis, kad tarsi praskleisi savo sąmonės ribas link objekto, kol mumyse atsiras jo formos pojūtis.
Sąmoningai kvėpuojant ir sąveikaujant su pasauliu vis subtilesnių savo juslių pagalba, mes panersime į savęs pažinimą patyrimą.
Valios svarba
Valingas veiksmas visada yra tam tikras smurtas prieš save ir yra lydimas tų struktūrų, kurias tapatiname su savo „aš“, naikinimu. Visgi iš esmės turėtume savyje naikinti tik tai, kas mus silpnina, taip palaipsniui augant mūsų pačių asmeninei jėgai.
Skausmas, kaip valios formavimo įrankis, gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei jis nežaloja kūno. Raumenų skausmas po intensyvaus fizinio krūvio, deginimo pojūtis panirus į ledinį vandenį ir kt. – visa tai naudinga mūsų organizmui ir gali būti panaudota valiai ugdyti. Tokiais atvejais kūnas iš tikrųjų pradeda mus suvokti kaip rūpestingą šeimininką ir vis labiau mums paklūsta. Vadinasi, rezultate mes vis labiau tampame laisvi nuo materijos. Ne ji mus valdo, o mes ją.
Galiausiai turėtume pasiekti tokį lygį, kuris leidžia atrasti visą visatą bet kuriame išorinio pasaulio objekte. Galime sutelkti dėmesį į maisto skonį ir išmokti atpažinti jame didžiulę atspalvių įvairovę. Ir tada atrasime, kad jie visi yra kažkokio universalaus skonio pojūčio rezultatai, leidžiantys, padedantys mums gauti visą reikiamą energiją iš bet kurio maisto produkto.
Ne tik pirminių poreikių sąmoningas tenkinimas, bet netgi žaidimai socialinio statuso erdvėje gali padėti pasiekti šį lygį. Pradedame domėtis konkrečia veikla, kuria užsiimame, vis sąmoningiau, randame tam tikrą proporcingą jėgų taikymo sritį, leidžiančią ne eikvoti, o gauti energiją iš mus supančio pasaulio. Socialinės hierarchijos pasaulyje galime panaudoti ryšius, jungiančius mus su kitais žmonėmis, kad atskleistume kiekvieno iš jų potencialą.
Teisingo veiksmo jėga
Bet kokia sąveika su pasauliu yra abipusiai energijos mainai. Dalis šios energijos tampa mūsų jėga, o dalis (ta dalis, kurios mes nesuvokiame) atsisuka prieš mus ir daro mus silpnesnius. Tai ir yra skirtumo tarp įprasto ir sąmoningo veikimo metodų esmė. Bet kurį objektą paverčiant Visata, mes tampame galios centru. Lieka tiesiog pradėti veikti teisingai, pradedant nuo kvėpavimo, tada pereinant į teisingą elgesį, reagavimą, mąstymą…
Teisingas veiksmas turi ištakas pačiame savyje. O pats veiksmas dėl veiksmo yra beveik grynas tarnystės Absoliutui veiksmas. Kuo beprasmiškesnis veiksmas, tuo reikšmingesnis tarnystės veiksmas. Daryti ką nors vien todėl, kad nusprendėte tai padaryti, visada yra iššūkis. Kiekvienas toks veiksmas suteikia dalelę asmeninės jėgos. Bet tik tuo atveju, jei nepasidavėme pusiaukelėje, jei padarėme viską, ką galėjome, ir pasiekėme galutinį rezultatą.
Lina Rdaitienė