Gyvenimo įvykių peržvalga svarbi ir prasminga. Mūsų atmintis kupina ne tik informacijos, žinių, bet ir prisiminimų, patirčių, įspūdžių, svajonių, kt. Visgi prisiminimai nėra vientisi – tai fragmentai, kuriuos skiria užmaršties tarpai. Mes nenorime prisiminti to, kas nemalonu, skaudina ar liūdina. Iš čia ir žmogaus polinkis į automatinius veiksmus, kuriuose mūsų sąmonė nedalyvauja. Todėl ir mūsų mentalinis kūnas yra nevientisas – jis išaustas iš malonių ir skausmo kupinų prisiminimų. Tai yra „atskaitos taškai“ karminiam kūnui, kuris laikui bėgant vis daugiau apima mentalinio kūno.
Jei padarėme ką nors blogo ir prisimename, tai ne būtinai tampa karma – iš principo galime kažkaip išpirkti savo kaltę – atgailaudami, atsiprašydami, keisdami savo elgesį… Karma susidaro iš nesąmoningų prisiminimų, o tiksliau iš nesąmoningų pojūčių, emocijų energijos. Visi rimti nukrypimai yra pagrįsti „išstumtais prisiminimais“. Kai atmintis apie kažkokią patirtį tampa „negatyvia“, ji paverčiama karminio kūno elementu. Todėl giluminis savęs gydymo metodas paremtas atmintimi – reikia prisiminti tai, kas išstumta iš atminties, paslėpta pasąmonėje. Įsisąmoninimas tikrai gana dažnai padeda išspręsti problemas.
Atminties vientisumas
Mums svarbus viso mentalinio kūno vientisumo formavimas – gebėjimas viską atsiminti. Ši užduotis gali atrodyti neįveikiama, kadangi dažniausiai mes veikiame automatiškai, nedalyvaujant sąmonei. Kaip galime prisiminti tai, kur mūsų sąmoningai nebuvo? Tačiau mūsų Sielos atminties audinys yra vientisas – bent jau iš esmės. Žinoma, mes judame daugybe dirbtinių, asmeninių ir kolektyvinių, raštų gijų, kurie yra suskaidyti nuo pat pradžių. Pavyzdžiui, prisiminkime bent, kaip praeina įprasta darbo diena.
Bet tai susiję su išoriniu, kolektyviniu audiniu, o juk yra ir vidinis gyvenimo raštas, pripildytas veiksmų, kurie keičia mus iš vidaus. Tai, ką vadiname kertiniais likimo taškais – jie gali būti skirtingos svarbos, reikšmės. Ir jei prisiminsime ir žinosime bent kelis iš šių taškų, išryškės visa vidinio audinio rašto struktūra – tų veiksmų, kurie mums kaip Sielai buvo tikrai reikšmingi, struktūra. Tikriausiai daugeliui tai žinoma – prisimeni ką nors svarbaus ir įdomaus, o prisiminimas pamažu gilėja, įgauna detalių ir tampa tūrinis. Tai mentalinio, o ne karminio kūno fragmentai.
Dienos vyksmo atsiminimas
Kiekviena kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio. Būtina suprasti pagrindinį dalyką – visi mūsų gyvenimo audinio raštai yra neatsiejami iš vidaus – mūsų Sielos veiksmų gija niekur nenutrūksta. Kai kurie iš jų lieka neįsisąmoninti, tačiau yra susieti su kitais gyvenimo fragmentais – pats mūsų judėjimas yra tęstinis. Tai svarbiausias dalykas, kurį reikia suvokti.
Prisiminkime šią dieną nuo ryto – kaip pabudote, kaip jautėtės tuo metu, pirmąsias mintis ir kūno judesius. Tada pereikite prie kito fragmento ir taip toliau, kol pasieksite dabartinę akimirką. Aišku, kad tokie prisiminimai bus išausti iš fragmentų – tai normalu.
Grįžkime į dienos pradžią – į pabudimo akimirką. Ir susikoncentruokite ne į matomą vaizdą, o į veiksmo tęstinumo jausmą. Ir mes „uždedame“ šį jausmą savo „dienos prisiminimams“ – tada jis tampa „kintančios būsenos“ prisiminimu. Jauskimės banga, kuria tampame judėdami savo vidinėmis būties audinio rašto gijomis. Aišku, kad tai pajusti nelengva, bet anksčiau ar vėliau šis jausmas ateis.
Dar kartą, kelis kartus praeikime per šį kelią, susikoncentruodami į „dienos vyksmo gijos“, kuria sekame, vibracijas. Maršrutas, kuriuo keliavome nuo pabudimo iki dabar, yra ši gija – o jos vibracijos yra vidinių ryšių, sujungiančių mūsų judesius į vientisą visumą, apraiška. Susitelkime į juos ir po kurio laiko gijos susisjungs į vientisą darinį. Dienos vyksmo vizualinius prisiminimus pakeis tam tikras jausmas, kuris bus šios dienos supratimas – jutimas – suvokimas.
Nesvarbu, kiek įsisąmoninta tai būtų – svarbiausia, kad tai susiformuotų į vientisą visumą, taptų mentalinio kūno šios dienos vientisu fragmentu. Ir rezultatą pajusime iš karto – savo viduje pajusime nesibaigiantį tęstinumo jausmą, kurio patyrimas leidžia fiziškai suvokti save kaip amžiną. Aišku, kad pirmajame etape tai bus trumpalaikiai pojūčiai, tačiau juk kiekviena kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio.
Lina Rudaitienė