2019-11-21 tema: individuali sielos ir žmogiška raiška

Žmogus patenkant į mamos įsčias atsineša iš savo Sielos „individualią raišką“, mūsų Sielos sumanytą, tarsi Sielos dalelę, absoliučiai unikalią. O patekus į materialų kūną, gauna žmonių genetinį – gyvybinį kodą, „žmogišką raišką“. Kol kūdikis auga mamos gimdoje, jis gauna tą gyvybinę energiją per bambagyslę, gimus ji nukerpama. Tada žmogus vis mažiau begauna energijos, o su laiku pradeda pats ją atiduoti pasauliui.

Tam, kad galėtų užgimti gyvybė, žmonių genetinis kodas dalinasi gyvybine energija, o po to, gyvenimo bėgyje, iš žmogaus per bambagyslę energija teka išorėn. Taip po truputį senka gyvybinės energijos resursai. Mes net nejaučiame energijos praradimą, nes ji tarsi kapsi iš mūsų, bet ypač jos daug prarandame seksualinių santykių metu, esant stipriam išgąsčiui, gresiant mirtinam pavojui.

Sąmoningai kvėpuojant siekėme vis labiau įsitvirtinti savo dėmesiu ties bamba. Kai pradedame stebėti tą „gyvybinės energijos nutekėjimo“ kanalą, energijos tėkmė po truputį sustoja, todėl nebeprarandame jos. Štai kodėl yra daug energetinių technikų, skatinančių kvėpuoti pilvu.

Kvėpuojant tęsėme stebėjimą – dėmesio sutelkimą ties bambos kanalu. Tarsi įsitvirtinome savo būties centre.

Mūsų asmenybės būties centras, sielos būties centras, dvasinis būties centras – visi jie susiję su 2, 4, 6 čakromis. Siekėme kuo daugiau dėmesio sutelkti savo esminiame būties centre, kad suaktyvinti savo dvasinę unikalią raišką, nebeprarasti energijos, budinti savo dvasines galias. Materialios gyvybės kūnas gyvena trimatėje, individualus –keturmatėje realybėje, Siela – gali pasiekti penkiamatę ir aukštesnes realybes.

Lina Rudaitienė

Ankstesnis straipsnis2019-10-24 tema: atsipalaidavimas, savo būsenų kūrimas
Kitas straipsnisPrigimtinio kvėpavimo (rebirthing) studija