Materijai būdingas nuolatinis kitimas, Dvasiai – nekintamumas – pastovumas. Materialios būties įvairovė, pokyčiai neša savyje įtampą, kurią mes akivaizdžiai kone nuolat jaučiame. Todėl verta mokytis suvaldyti savo įtampas, atsipalaiduoti, kad gebėti lengvai pereiti į dvasinę būseną, kupiną ramybės.
Kvėpuojant su oru į kūną patenka ir pasiskirsto gyvybinė energija, ir tam reikalinga žmogaus valia. Stebėdami ir valdydami fizinį kvėpavimą, dirbame su materialiu kūnu, raumenimis bei oru. Sąmoningai kvėpuodami dirbame dar ir su gyvybine energija. Mums svarbu išmokti sutelkti dėmesį ir valdyti gyvybinę energiją – praną, kad pabudinti savo dvasinės prigimties sąmonę. Valia tampa tuo „laidininku“, nukreipiančiu mus supančią dvasinę energiją į fizinį kūną. Tai padeda suvokti save kaip sąmonę, kaip energiją, valdyti ją naudojant įvairioms reikmėms, bet visų svarbiausia – savo būties įdvasinimui.
Pavyzdžiui, įniršis gali suteikti žmogui labai daug jėgų, ir tai yra jo emocija gerokai sustiprintos valios apraiška, kai žmogus viršija savo galimybių ribas. Taigi, pozityvi ar negatyvi emocija – nesvarbu, esmė – valios, ketinimo jėga ir nusitekimas.
Kad išmokti valdyti savo dėmesį, reakcijas, energiją, svarbu gebėti pilnai atsipalaiduoti.
Fizinis atsipalaidavimas – kai kas nors mums pakelia ranką ir ją paleidžia, o ji laisvai krenta žemyn. Kai kas nors už rankų ar kojų krato kūną, o mes nejaučiate viduje absoliučiai jokios įtampos, pasipriešinimo. Tuomet ir energija tekės per kūną laisvai. Mentalinis atsipalaidavimas pasiektas, jei galime panorėjus lengvai sustabdyti savo mintis tam tikram laikui, būti nemąstant ir sutelkti savo dėmesį į kūną, savo vidų ar kitur. Dar geriau, jei gebame atėjus iššūkiams, įvairiems išbandymams, išlaikyti vidinę ramybę.
Fizinį atsipalaidavimą pasiekti galima nuosekliai nuo pėdų iki galvos paeiliui atpalaiduojant visas kūno dalis. Įsitempiant bet kuriai kūno daliai, į ją plūsta energija, atsipalaiduojant – išteka. Pradžioje užsiėmimo dirbome sujungiant sąmoningą kvėpavimą su prisipildymu energija. Tam įkvepiant sąmoningai kuo labiau įtempdavome savo kūno raumenis – iškvepiant maksimaliai atsipalaiduodavome. Po kurio laiko pridėjome papildomą elementą – po iškvėpimo siekėme kuo ilgiau pabūti be kvėpavimo, sustoti ir padaryti pauzę.
Emocinis atsipalaidavimas – bet kokių jausmų, įsiaudrinusių emocijų nuraminimas.
Mentalinis atsipalaidavimas – palaipsnis bet kokių minčių nuraminimas, sustabdymas. Čia ypač svarbiu yra gebėjimas valdyti savo dėmesį, kad neįpulti į jokią mintį ir paskui ją kylančią emociją. Sėkmingam rezultatui padės valingas sprendimas, kaip būti, savikontrolė, savistaba.
Giliausias atsipalaidavimo lygis pasiekiamas išsivadavus iš tapatinimosi su kūnu, jausmais, reikalais, pareigomis, lūkesčiais, asmenybe, jausmais, t.t., iš dualumo gniaužtų. Dar tolesnis etapas – sąmoningas įsitvirtinimas savo dvasinėje prigimtyje, vientisume. Proto nuraminimo praktikų dėka ateina galimybė keisti savo įpročius, charakterį. Samadhi būsena – gebėjimas į ją eiti, tęsti bet kada panorėjus, ir tai aukščiausias atsipalaidavimo pasiekimas.
Reikėtų siekti sąmoningo kvėpavimo, pereinančio į meditaciją, pagalba nuraminti visas penkias jusles, visų pirma kvėpuojant ir atsipalaiduojant, po to darant vis ilgesnes pauzes po iškvėpimo, leidžiant savo kūnui, visoms juslėms, emocijoms, mintims nurimti.
Sąmoninga savo įvairių būsenų kūryba
Iki šiol daugiau mokėmės energetinio kvėpavimo pagalba atsikratyti negatyvių būsenų, jas prakvėpuojant. Mokėmės ieškoti tendencingai mus apimančių negatyvių emocijų, minčių priežasčių, eliminuoti jas iš savo gyvenimo, tapti nuo jų nepriklausomais. Šįkart pasukime kitu keliu – kurti savyje mums patinkančias būsenas, pvz., džiaugsmo, susirūpinimo, gerumo, nusivylimo, meilės, pykčio, susižavėjimo, t.t.
Siekėme prisiminti neseniai patirtas nemalonias, negatyvias būsenas, ne tik jas paleisti prakvėpuojant, bet ir pabandyti rasti alternatyvą – priešingybę toms būsenoms. Ir tada bandėme atradę tai, pasirinkti ir eiti į tą pozityvią būseną, stebėdami, kaip sekasi, sunku ar lengva. Kokias būsenas labai sunku savyje sukurti, o kurios labai lengvai ateina? Tyrinėjome tai, kas galėtų mums tame pagelbėti, kas trukdo, formavome naują saviraiškos būdą – sąmoningą kūrybinį kvėpavimą.
Meditacija – ramybės bangavimas
Savo dėmesį sutelkiame tarp antakių, atrandame savo viduje beribį ramybės okeaną. Stebime amžinosios taikos tėkmę aplink save. Kuo giliau ir atidžiau stebėsime, tuo labiau jausime ramybės bangas, teliuškuojančias, besiskleidžiančias nuo mūsų į visas puses, per visą kūną, mūsų lauką ir dar toliau… Ta ramybė užpildo mūsų kūną, jausmus, protą, apima mūsų esybę, visas gyvenimo sritis, išsiskleidžia begalybėje. Tęsiame būti ramybėje, kurti ramybę, tampame ramybe.
Lina Rudaitienė
