Tyrumas – tai visiškas, besąlyginis būties priėmimas. Atsivėrimas būčiai – tai leidimas būti… Būti sau tokiam, koks esu, būti kietiems tokiais, kokie jie yra, būti reiškiniams, būti pasauliui, pažįstama ir nepažintam…
Dvasingumo neįmanomas išmokti, pasiekti – tai yra patyrimas, kuris tiesiog aplanko. Tyrumas veda žmogų į pasitikėjimą ir atsidavimą. Dvasingumas – tai susiliejimas su visuma, kai ego „miršta”.
Vaikišką tyrumą, anksčiau ar vėliau, prarandame tam, kad su laiku jį susigrąžinti su sąmoningumu. Tyrumas pasireiškia įvairiai. Vaikas dar nepraradęs savo tyrumo, o šventas žmogus – išauginęs jį, įsitvirtinęs jame, todėl tyrumo jau nepraras.
Tyras pažinimo troškimas besąlygiškai priima, tai tyras imlumas. Dvasinė pilnatvė ateina, kai esame su viskuo susitaikę, priimame, pasitikime.
Sąmoningo kvėpavimo metu, įkvepiant – iškvepiant savo dėmesį telkėme centrinėje čakroje, savo būties centre. Dirbome su mantra „HUM”, vibravome ją su iškvėpimu. Atsivėrėmė dvasinei tyrumo energijai, tyrinėjome savo santykį su ja, gryninome, harmonizavome. Tyrinėjome vaikišką, brandų tyrumą žmogiškje būtyje.
Lina Rudaitienė
