2017-12-21 tema: spontaniškas intuityvumas ir gyvenimo intensyvumas

Prisiminėme šių metų pagal Avestos tradiciją simbolį – Kupranugarį. Šie metai stiprūs asketizmu, neprisirišimu, kai tenkinamasi mažu, remiamasi filosofine nuostata „viskas laikina“. Tai kosminio teisingumo, susitaikymo, atgimimo galimybių metai.

Prisiminėme spontanišką intuityvumą, kuris veda į tikrąją lyderystę, gyvenimo intensyvumą. Intuicija gali būti ugdoma meditacijos pagalba, susiderinant su savo aukštesniąja dalimi, dvasine energija, sąmone. Tai tarsi susitikimas naujai su „tikruoju“ savimi.

Būties Tiesa atsiveria, yra suvokiama tada, kai jos troškimas yra labai intensyvus (tiek stiprus, kad net gali sukelti skausmą, kančią). Bet koks nepasitenkinimas turėtų būti nukreiptas į savo vidų – būtent tai augina intensyvumą. Intensyvumas – tai ne emocija, o vidinis ryžtas, energetinis karštis. Kad ir ką darytume, darykime tai intensyviai, visu savo dėmesiu, pilnai „į tai panirus“. Tada mūsų veiksmus, siekius lydi energija, kuriai nėra kliūčių, todėl gyvenimo sraute tekame veržliai, sklandžiai ir vientisai. Intensyvumas sutelkia, sujungia visas mūsų dalis, įprasmina. Tai tikras nuoširdumas – buvimas įsitraukus visa savo esybe.

Sąmoningą kvėpavimą derinome su vibracija. Pradėjus kvėpuoti, pirmiausiai įkvepiant vibravome „Aum“, po to perėjome į akcentuotą „mmm“ iškvėpimo metu. Tam lūpas laikėme suglaustas ir giliai įkvėpus iškvepiant skleidėme tęsiamą garsą „mmmmmm…“ kuo ilgiau, iš pilvo, bambos srities. Siekėme tapti gaudesiu, kuris pripildo visą kūną, o palaipsniui ir mus supančią erdvę. Taip kvėpuojant – vibruojant, ateina metas, kai garsas ima tarsi savaime sklisti – mums telieka klausytis, rezonuoti, vibruoti vis plačiau, visa savo esybe, didžiąja visuma.

Po aktyvaus kvėpavimo, perėjus į integraciją – meditaciją, leidome atsiverti gyvybinei energijai persmelkti, užpildyti save. Tai tirpina visą negatyvą, susikaupusį mumyse, leidome tam vykti. Sąmoningai siekėme patirti dvasinės būties intensyvumą.

Lina Rudaitienė