2017-10-26 tema: Vėlinių laikotarpio aktualijos

Mes dabar esame Vėlinių periode, kai ribos, skiriančias šią, materialią realybę, nuo dvasinės, pradeda tirpti, silpnėti. Lengviau bendrauti su išėjusiais anapus, gilėja įžvalgumas, dvasinė rega. Šiuo metu yra galimybė prabusti pačioms giliausioms mūsų baimėms. O pati seniausia, stipriausia iš jų – mirties baimė. Ji susijusi su bet kokio pobūdžio mirtimi, pabaiga, netektimi… Ir labai svarbu suvokti, kad tai ir baimė prarasti savo tapatybę. Tačiau juk mes esame žymiai daugiau nei kūnas, emocijos, protas. Mąstymas, paremtas praeities patyrimais, dažnai klaidina. Intelektas skatina remtis protu, logika, gi intuityvumo dėka veikiame iš širdies, o logiką pakeičia meilė.

Kiekviename žmoguje nuo gimimo slypi nuostabus bruožas – intuityvi nuovoka. Žinios naudingos, kai yra taikomos intuityviai. Intuityvumas – tai spontaniškumas ir sąmoningumas. Intuityvus žmogus takiai plaukia su laiko tėkme, pačiu gyvenimu. Juk intuityviai gyvenant sugrįžta kūdikiškas dvasinis tyrumas, mums nebereikia keistis, nes mes tampame savimi. Tuomet mumyse veikia meilinga nuovoka – dvasinė atjauta.

Prieš gimstant mūsų siela suplanavo visą būsimo gyvenimo audinį. Lieka tai priimti ir eiti per gyvenimą, o ne kovoti su juo ar su tuo, ką jis atneša… Pasitikėjimas ir atsidavimas vidiniam intuityvumui veda į tikrąją išmintį. Suprasti – reiškia remtis dabarties sąmone, o ne klydinėti praeities šešėliuose. Intuityvumą gali padėti atgaivinti, stiprinti meditacija. Meditacijos procesas griauna stereotipus, šablonus, o sąmoningumo energija pati valo sau kelią tekėti. Sąmoningumas padeda skleistis intuityvumui. Pilnas sąmoningumas – meditacijos esmė.

Vientisumas intuityvume, derėjimas su įgimta nuovoka yra tikrasis dvasinis gyvenimas. Intuityvus žmogus dėmesingas kiekvienai akimirkai. Jis lyg veidrodis atspindi tikrovę ir spontaniškai jai atliepia. Tada atsiranda galimybė reikštis spontaniškam intuityviam kūrybiškumui – tai dieviškajai energijai.

Kvėpavome sąmoningai budinant savąjį spontanišką intuityvumą, dvasinę nuovoką, tirpindami baimes savyje.

Lina Rudaitienė

Ankstesnis straipsnisGimimas – naujo kelio pradžia
Kitas straipsnisIngrida Alonderė