Besibaigiantys metai pagal Avestos tradiciją – Barsuko metai. Taigi sąmoningai kvėpuojant peržvelgėme visą praėjusių metų ciklą, kaip jie prasidėjo per 2016 metų pavasario lygiadienį, kokiomis tendencijomis suskambėjo, kaip tęsėsi, kas vyko, kaip baigėsi. Apžvalga padeda įvertinti rezultatus, paleisti pasenusias, nebereikalingas programas, įtvirtinti pasiekimus, pakoreguoti ateities planus.
Barsuko metai – tai turto, taupumo, kaupimo, tradicijų, prisiminimų, pastovumo metai. Jie skatina savarankiškumą, norą remtis savo jėgomis. Šis metas palankus auginti gerovę, ugdo uoslę sėkmei, kūrybiškumą.
Barsuko metai susiję su Saturnu, o tai laiko tėkmės, likimo planeta, susijusi ir su ilgalaike amintimi, atsparumu, stabilumu, tikslingumu. Kvėpuojant siekėme dar labiau įsileisti į savo gyvenimą geruosius Barsuko metų bruožus, įtvirtinti juos savyje.
2017 m. pavasario lygiadienis pradėjo Kupranugario metus, vainikuojančius 32 metų pagal Avestos tradiciją pusės ciklo pabaigą, nes tai 16-ieji metai. Tai kosminio teismo, atgimimo, teisingumo ir susitaikymo metai. Jie gali sustiprinti kritiškumą, vertinimą, skepticizmą, taip pat norą apginti savo teises, kovoti už teisingumą.
Tad peržvelgus praėjusius Barsuko metus, sąmoningo kvėpavimo pagalba lietėmės prie prasidedančių Kupranugario metų, siekėme išgirsti jų nešamą energiją, skambesį, susiderinti su artėjančiomis laikmečio tendencijomis.
Kupranugaris yra asketas, neprisirišantis prie to, ką turi, mokantis kaupti, bet langvai tai atiduodantis. Jis pasitenkina mažu, moka turimus resursus paskirstyti išmintingai. Jo filosofija: “Viskas laikina”.
Kvėpavome dvasine šviesa, įsižiūrėjome, kokia šviesos spalva atliepė. Prisiminkime, kad spalvos turi vieną reikšmę, o šviesa skirtingais atspalviais – kitą. Siekėme atpažinti, suvokti, kokia yra mūsų vedanti, bazinė šviesos spalva.
Raudona šviesa – pakylėta, skaisti meilė; oranžinė šviesa – kryptingumas; geltona šviesa – nušvitimas; mėlyna šviesa – ekstazė; žalia šviesa – praregėjimas; violetinė šviesa – pagarba dvasiai; balta šviesa byloja apie dvasingumą.
Lina Rudaitienė