Vyksmas: įsukus sąmoningo kvėpavimo dvasine šviesa ratą, pakylėjus sąmonę kuo aukščiau, pasitikome pavasario lygiadienį. Pirmiausiai buvo kvėpuojant chronologiškai praeiti praėjusieji metai, paleistos įtampos, harmonizuotas vienerių metų ciklas, apžvelgti metų rezultatai, siekiant suvokti bei įvertinti savo pasiekimus. Sąmonės dėmesiu prisiliesta prie praeitų ir ateinančių metų sandūros, siekiant išgyventi perėjimo etapo mistinę jėgą, galimybes, tarpinio laikmečio „tylą”, ateities perspektyvų užuomazgas.Vidinio ritualo pagalba sutikinėjome naujus Gaidžio metus – tai vyko trimis etapais. Visų pirma – įbridimas, apsiprausimas iš rytų tekančioje upėje, tarsi šventu apsivalymo ritualu išskaistinant save, ne tik savo išore, bet ir vidų. Antras etapas – lipimas į šventvietę – kalvelę, ant jos šventame vidiniame altoriuje kvėpavimu uždegta naujos ateinančių metų gyvybės ugnis, kuri palaikys visų metų bėgyje gyvybingumą mumyse. Trečias etapas – pabudinta vidinė žemė, tai rituališkai darėme, vidinėje erdvėje kvėpuojant trypčiodami žemę, savo pėdomis tarsi glostydami, myluodami ją, ridendamiesi žemele, kad gyvybės ritmu pabudinti žemės aktyvumą savyje, pakviesti naujam metų ciklui.
Lina Rudaitienė