Sąmoningo kvėpavimo praktikumas

Sąmoningo kvėpavimo praktikumas

19 gegužės | 08:00 - 17:00

Sąmoningo kvėpavimo praktikumas trumpas temos apibūdinimas:

Įvairūs labirintai

Labirintas – sąlyginai nepažįstama, mistinė vieta šiame racionaliame materialiame žmonių pasaulyje. Jame, lyg veidrodyje, turime galimybę pažvelgti į savo vidų, savo sielą, kaip vidinio, subjektyvaus, dvasinio pasaulio, dalelytę, pažvelgti į dvasinį pasaulį. Senovėje labirintai atliko apsivalymo, transformacijų, apsisaugojimo nuo piktųjų dvasių funkciją.

Labirintas skirtas tiems, kas nori susitikti su savimi. Anot įvairių dvasinių tradicijų žmogus, kokiais mes suvokiame save dabartyje, yra vienoje iš savo laikinų būties formų. Kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu jis pradeda jausti, kad jau nebetelpa tarp jį ribojančių sienų ir nesvarbu, ar tai asmenybės, ar pasaulio aprašymo rėmai.

Atėjus laikui keistis, mes imame ieškoti to, kas padėtų mums praeiti dvasinę transformaciją, to, kas padėtų pasiekti Sielos vientisumo, nušviestų žmogišką būtį dvasinėmis prasmėmis. Labirintas tam gali pasitarnauti. Tai struktūra, kuri anksčiau ar vėliau įvairiais pavidalais pasitaiko visose dvasinio kelio tradicijose.

Asmenybės, Sielos, Dvasios labirintai

Ėjimo per gyvenimo labirintą metu tai, kas vyksta išorėje, sinchronizuojasi su tuo, kas vyksta mūsų viduje. Tokios kelionės metu galime išsiveržti iš racionaliosios logikos, dualizmo, skirstančio realybę į subjektyvią ir objektyvią, išorinį ir vidinį pasaulį, rėmų. Patirti savąją būtį kaip vientisą, tekantį, besimainantį būties audinį.

Sąmoningo kvėpavimo metu tyrinėjome savo asmenybės gyvenimo audinio labirintą, ieškojome jame esančių klystkelių, aklaviečių, klaidingų įsitikinimų, beprasmiškų įpročių ar prisirišimų. Siekėme tai atpažinti, paleisti arba transformuoti į gyvenimišką išmintį.

Taip pat tyrinėjome savo Sielos būties audinio labirintą ir savo dvasinės būties labirintą. Atpažintas klaidingas pasaulėžiūrines klišes siekėme transformuoti, išlaisvinant gebėjimą veikti, remiantis savo turima, išugdyta, sukaupta dvasine jėga. Tai buvo savęs įgalinimas veikti efektyviai, rezultatyvai, sėkmingai, pergalingai.

Kvėpavome kaip dvasiniai kūrėjai, kokiais ir esame, kaip kūrimo procesas, nes nuolatos kuriame, ir kaip tai, ką kuriame – kūrybos vaisiai. Susigrąžiname savo veikimo, kūrimo galią. Suvokiame, stebime, patiriame save kaip kūrinį, kūrimą ir kūrėją…

2022-05-19 tema: gebėjimas veikti