Sąmoninga meditacija – online

„Sąmoninga meditacija – online” – tai praktinis užsiėmimas – mokymai, kaip nurimti, atsipalaiduoti sąmoningo kvėpavimo pagalba, sutelkus dėmesį „čia ir dabar”, nuraminant emocijas, mintis, vidinį, išorinį šurmulį, išgirsti, pajausti save, gyvąjį būties audinį.

Trumpas aprašymas:

Mokantis meditacijos, reikia išmokti: 1) stebėti; 2) suvaldyti savo jusles, emocijas, mintis, energijas; 3) dirbti su morale.

Proto valdymas

Meditacijos mokantis labai svarbu aiškus protas. Juk jei neaišku, kur eiti, galime pasiklysti. Jei nesuvaldomi mūsų jausmai, kyla vidiniai prieštaravimai.  Jei ne visai suprantame mąstymo kryptį, tai gali atvesti į iliuzijų kūrimą. Aiškumo neįmanoma išmokti – jis ateina dėmesingumo, stebėjimo, sąmoningumo dėka.

Protas veikia, remdamasis sukauptomis žiniomis ir siekdamas tam tikrų tikslų. Tai – projekcija į ateitį. Bet kokia prote daroma pastanga jį dar labiau sąlygoja, kadangi ta pastanga susijusi su tikslo siekiu, įtampa, ėjimu iš praeities per dabartį į ateitį. Remiantis protu nepavyks pasiekti dvasinių aukštumų, patirti tikrąją meditaciją. Juk meditacija nėra sąlygota įtemptos pastangos arba laiko – jos metu mes galime visiškai nejausti laiko tėkmės arba jį jausti gana iškreiptai.

Tam, kad pasiekti tikrąją meditaciją, reikia pažinti savo proto prigimtį. Kad išmokti medituoti, reiki ne klausti, kaip tai padaryti, o tyrinėti, ar geba protas medituoti ir kas tam trukdo. Protas yra labai mechaniškas. Jei protas patyrė kažką naujo, buvo kažkuo susižavėjęs, pakylėtas, vėliau jis bandys tai pakartoti, todėl tai jau bus mechaniškas atkartojimas, mėgdžiojimas ankstesntės patirties. Ar tame bus kūrybinis polėkis? Tikrai ne.

Moralinis pagrindas

Kiekvienas žmogus turi savo moralės kodeksą, bet yra ir visiems žmonėms bendri moralės pagrindai. Jei vienu ar kitu būdu esame pažeidę moralę, vidinis sąžinės balsas gali neleisti mums nurimti. Argi pavyks nuraminti mintis, jausmus, jei viduje skamba rūpestis, susierzinimas, pyktis, baimė, nepasitenkinimas?…

Koncentracijos meditacijoje sutelkiame dėmesį į save, paieškome, kas erzina, trukdo nurimti – įsižiūrime į tai, įsisąmoniname, stebime, priimame. Paieškome savyje stipriausio troškimo, džiaugsmo, silpniausios moralinės raiškos ar savo moralės stiprybės, suvokiame, stebime, kaip tai mus veikia, ką sukelia, priimame. Įsitvirtinus dvasinėje moralėje, mūsų kūnas, pojūčiai, emocijos, mintys pasiekia darną su gamtos dėsniais, o atstačius vientisumą su Siela, Dvasia, įtvirtina mumyse tikrąjį dvasinę dorybingumą.

Klausymasis, kilimas į aukštesnę vibraciją

Pereinant į sąmoningumo meditaciją, įsiklausome į save. Sebime savo klausos pagalba tiek išorinius garsus, bet ir vidinius. Girdime savo pojūčių, jausmų, minčių melodijų skambesį. Vidinis vientisumas padeda atitraukti savo dėmesį nuo visų pojūčių, emocijų minčių į patį stebėjimo procesą. To dėka atsiranda daug perteklinės energijos, kurią sąmoningai su savo dėmesiu nukreipiame aukštyn. Tuo pačiu stebime tai, ką girdime. Siekime vis daugiau savo dėmesį iš klausymosi išorėje perkelti į vidinį įsiklausymą.

Išgirskime, kas skamba mumyse, išgirskime save, pažinkime save. Darykime tai ramiai, be skubėjimo ar vertinimų, lūkesčių, būkime besąlyginiame visa ko priėmime. Palaipsniui rimsta pojūčių, juslių, emocijų, minčių šurmulys… Galime naujai išgirsti savo kvėpavimą, širdies plakimą… Kylanti aukštyn mūsų sąmonė padeda jungtis asmenybei su siela, sielai – su dvasia. Tiesiog priimame, stebime, suvokiame… Ir viduje ieškome vientisume skambančios tikrosios savo kaip dvasinės esmės moralės, kuria ja remtis gyvenime.

Dvasinė etika

Meditacija – tai palaipsnis sugrįžimas į savo būties centrą… Tai savo tikrosios prigimties pažinimas per patyrimą… Neriame į tą patyrimą… Įsiklausome į save, išgirstame save, atsiveriame sau… Girdėkime save, stebėkime save, suvokime savo kūno sąmonę… pojūčių sąmonę… jausmų sąmonę… minčių sąmonę… Apsijungus kūnui, pojūčiams, emocijoms, mintims į bendrą visumą, atsistato vientisumas, jis suskamba ir asmenybės – sielos – dvasios vienyje. Jame skamba dvasiniai dėsniai, dvasinė etika – tikrasis dorybingumas… Išgirskite, kas jums kaip visumai yra dora…

Yra sąmonė, pasąmonė, virsąmonė. Būdami sąmoningai, galime dirbti su pasąmonėje pasislėpusiomis skausmo, baimių, kitokių sunkių išgyvenimų sankaupomis, su Sielos atmintimi. Kai išsivaduojame nuo to skausmo, galime palaipsniui kilti į viršsąmonę, patirti ją sąmoningumo meditacijoje. Įsitvirtinus viršsąmonėje, ji užpildo mūsų kasdienybę. Nukreipkime visą savo dėmesį aukštyn, kad išgirsti viršsąmonės skambesį. Ji veriasi mums kaip beribės dangaus platybės, kaip visapersmelkiantis sąmoningumas, nesąlygota būtis…