Sąmoningo kvėpavimo praktikumo metu prisiminėme su pavasario lygiadieniu prasidėjusius Dramblio metus. Jiems būdingas stabilumas, atsparumas, pusiausvyra, rimtumas. Šiais metais jausime paskatą elgtis teisingai, prasmingai. Jie burs mus vienytis, veikti kartu su kitais, bendradarbiauti. Kvėpuojant siekėme susivokti, kiek jau įsitvirtino Dramblio metų tendencijos mūsų kasdienybėje, kas seno pasibaigė, kas atėjo naujo.
Tuo pačiu Dramblio metai iškelia laisvės kaip vertybės svarbą. Betgi gaunasi, kad šiais metais skambės tarytum vena kitai prieštaraujančios programos – bendruomeniškumas ir laisvė. Gal atėjo metas šias vertybes ne priešinti, o rasti būdą, kaip jas suderinti? Permąstyti, suvokti jas kitoje, harmoningesnėje raiškoje? Mokytis siekti laisvės ne tik sau, ne paminant kitų laisves, bet kartu su kitais, būti laisviems ir bendradarbiauti, suderinant įvairius interesus?
Mes kuriame pasaulį – visi kartu, kolektyviai, ir pavieniui, kiekvienas savo. Kiekvieno žmogaus dvasinė, sielos, asmeninė vibracijos yra visiškai unikalios tik tuomet, jei skamba laisvai. Bet jei jos užslopintos, jos perima mus supančio kolektyvinio fono skambesį, tampa iškreiptos, susiniveliuoja. Tokiu būdu mes tarsi „tampame pilka mase” be savo autentiško veido, išskirtinumo. Kad vėl tapti savimi, eiti per gyvenimą kūrybiškai realizuojant save, verta siekti „susigrąžinti savo laisvę”. Kaip tai padaryti?
Pabandykime prisiminti, kad mes kaip visuma turėtume veikti kaip „šveicariškas laikrodis” – sinchroniškai, harmoningai, tiksliai. Sąmoningai kvėpuojant sutelkime visą dėmesį į save, išgirskime savo vibracijas. Pajauskime atskiras kūno dalis, visą fizinį kūną, aurą, emocinį, mentalinį, priežasties – pasekmės, Sielos, dvasinį kūnus, visą save kaip vientisą visumą. Tada galime lengviau aptikti, kuri mūsų dalis „iškrenta” iš visumos, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, pakoreguoti, ką paleisti, kam atsiverti.
Sąmoningai kvėpuojant apjungiame savo skirtingas dalis, plečiame kvėpavimo – sąmonės lauką į vis didesnę sferą. Įsiklausome į mūsų visumos skambesį, susideriname su jos vibracija ir „ištirpstame” beribiame sąmonės lauke. Kai turime ryšį su savo dvasine prigimtine vibracija, mes galime valdyti savo dvasinę jėgą. Dramblio metai neša savyje ir dieviškos ugnies jėgą. Tad pasinaudokime laikmečio galimybe pabudinti savo dvasinę jėgą, kvėpuokime, prisipildykime ja, o ji te tirpina mumyse net giliausiai paslėptas baimes, skausmus… Tada galėsime patirti – pažinti tikrąją laisvę.
Gebėjimas skirti Gėrį ir Blogį byloja, kad mes įgijome pasirinkimo laisvę. Sąmonė – mūsų vidinis stebėtojas – neša dvasinę jėgą, o kai mes įsitvirtiname joje, tampame laisvi savo pasirinkimuose, sprendimuose. Tada ateina metas realizuoti laisvą valią. Tuomet mūsų pasirinkimo laisvė paremta dorybinga morale, nes mes turime skyrimo gebą. Juk negalima kaltinti žmogaus neteisingu pasirinkimu, jei jis nemoka skirti Gėrį nuo Blogio.
Dvasinė laisvė padeda ne tik pažinti savo dvasinę prigimtį, vaduotis nuo senų ar svetimų programų. Įsitvirtinus savo būties centre, laisvame dvasinės jėgos, sąmonės skrydyje, turime galimybę atrasti tikrą save, tapti savimi.
