Vyksmas: sąmoningai kvėpavuojant dvasine šviesa, mus aplankė nuostabi beribės pirmapradės tuštumos realybė, į kurią stiebėmės su kiekvienu įkvėpimu, siekėme pažinti ne tik sąmoningai kvėpuojant dvasine šviesa, bet ir kontepliuojant grynąją tuštumą, sutelkus savo protą, dėmesį į gėlės žiedą kaip tuštumos apraišką… Visiškai nurimęs, į vieną idėją ar reiškinį sutelktas protas gali padėti priartėti prie būties tuštuminės prigimties, amžinybės suvokimo. Visgi siekėme ne tik priartėti, suprasti, bet ir išgyventi, patirti tuštumą, paneriant į ją visomis savo pajautomis, patiriant ją sąmoningai, tampant tuštuma… Ir tęsiant buvimą joje kasdienybės reikalų sukūryje, kad augant įgudžiams ir norint gebėtume tai pasiekti, į tai panirti, tuo tapti…
Lina Rudaitienė