Sielovada – savęs pažinimo kelias

SIELOVADA - savęs pažinimo kelias

5 gegužės | 19:00 - 21:00

Sielovada – savęs pažinimo kelias, 2022 m. gegužės 5 d.

Savęs stebėjimo dienoraštis ir idealizacijų atsikratymas

Turime atpažinti savo idealizacijas ir lūkesčius. Tam galime pabandyti surašyti visus savo pergyvenimus, patirtus per du – tris mėnesius, į savistabos dienoraštį. Šį dienoraštį sudaro trys stulpeliai. Pirmas pavadintas – Kas nutiko (trumpas konkretaus įvykio apibūdinimas), antras – Koks mano idealizavimas lėmė patirtį, trečias – Ką įsipareigoju ateityje (kaip kitaip reaguoti ar visai nereaguoti)…

Kairiajame stulpelyje aprašome savo kažkuo nemalonią patirtį. Viduriniame stulpelyje nustatome ir pažymime savo idealizaciją, dėl kurios atsirado nemaloni patirtis. Pirmiausia apibūdinkime savo lūkesčius: kokia turėtų būti situacija, kad būtume patenkinti. Ir tada jau darome išvadą, koks idealizavimas sukėlė mūsų nepasitenkinimą. Dešiniajame stulpelyje pasižymime, kaip norėtume reaguoti, siekti išlikti ramiais ir pozityviais, kai vėl vyksta analogiškas įvykis…

Vesti dienoraštį visai nesudėtinga, tereikia tai daryti reguliariai pasirinktą laiko tarpą. Ir tada visos jūsų pernelyg susvarbintos idealizavimo idėjos ir su jomis susiję lūkesčiai pasirodys prieš visame savo gražume. Patogiausia vesti dienoraštį sąsiuvinyje.

Nevertėtų mėginti ieškoti savo idealizacijų neužsirašant konkrečios patirties, vien tik stebint save mentaliniame lygmenyje, analitiškai. Mūsų patirtys yra tokia natūrali mūsų gyvenimo dalis, kad gali tiesiog nepavykti atsekti jų idealizavimo mechanizmo. Ir lūkesčius taip būna sunku atpažinti.

Sumažinkime savo įprotį sureikšminti idėjų svarbą

Tarkime, pasistengėme ir nustatėme savyje 3–5 idealizacijas. Jos jau daug metų nuodija mūsų gyvenimą, kuria nepagrįstus lūkesčius. Ką su jais daryti toliau? Atsakymas labai paprastas: turime pasirūpinti, kad šios nuostabios idėjos mūsų nebeįtrauktų į kovą, nesvarbu, kas be nutiktų mums ar vyktų aplinkui.

Ir kada tai gali pavykti? Tada, kai anksčiau mums labai svarbi idėja taps tiesiog gera, bet ne tokia reikšminga kaip anksčiau. Tai yra, mes turite pasistengti sumažinti jų reikšmę savo vertybių sistemoje. Ir kadangi tai nebėra taip labai svarbu, tada nereikia jaudintis, jei kažkas ne visai gerai, tinkamai vyksta.

Pasirodo, norint atsikratyti nesibaigiančios vidinės kovos, tereikia šiek tiek pakoreguoti savo lūkestį, padaryti jį ne tokį svarbų – reikšmingą ir būtiną – privalomą.

Kiekviena idealizacija turi keletą išorinių savo pasireiškimo požymių. Pavyzdžiui, pasikartojančios mintys, kurios esant atitinkamoje patirtyje nuolat sukasi mūsų galvoje. Rašydami savistabos dienoraštį pasistenkite atpažinti ir apsirašyti visas jums būdingas mintis, atspindinčias idealizacijas ir jų pagrindu atsirandančius lūkesčius dienoraštyje.

Norint, kad mūsų idėja nustotų būti idealizacija, turime pakeisti savo neigiamas nuostatas kitomis, pozityvesnėmis, kurios neįtraukia mūsų į kovą už savo idealą. Tam pirmiausia turime kievienai neigiamai nuostatai, sau būdingai negatyviai minčiai sukurti teigiamą nuostatą, formuojant kitokį, sąmoningą požiūrį į tai, santykį su tuo. Tada lieka nunešti, įauginti tą teigiamą požiūrį į savo pasąmonę, įtvirtinti pasaulėžiūroje.

Kaipgi savyje įtvirtinti pozityvias nuostatas?

Tai reiškia, kad turime kažkaip apeiti senas ir į savo pasąmonę atsisiųsti reikalingą pozityvią nuostatą. Čia yra du būdai: tiesioginis ir apeinantis. Tiesioginis būdas įtvirtinti savo pasąmonėje naują nuostatą pagrįstas tuo, kad mes įdėjus daug pastangų įtikiname save, kad tai nėra trumpalaikė užgaida, o visiškai rimtas ketinimas.

Tai yra, mes pradedame kartoti savo pasirinktą pozityvią nuostatą, tuo pačiu įsivaizduodami save jau naujoje kokybėje, tarytum jau ta nuostata ar idėja yra mūsų dalis. Ir kartojame tūkstančius kartų. Gali tekti labai ilgai save įtikinėti, kad naujos nuostatos mums labai reikalingos, teisingos ir svarbios.

Visgi, žymiai efektyviau, ko gero, pavyzdžiui, valingo sprendimo dėka išjungti „vidinį cenzorių“. Galime naudoti miego laiką, pavyzdžiui, kai tas „vidinis cenzorius“ išsijungia savaime. Tada turėtume iš anksto padaryti audio įrašą savo anksčiau parinktų pozityvių nuostatų ir paleisti jas skambėti naktį tyliu garsu. Tą patį galima daryti švelnaus sąmoningo kvėpavimo, meditacijos metu, pavyzdžiui, valandos bėgyje.

Energetikos aktyvinimas greitai sąmoningai kvėpuojant

Greitesnis ir efektyvesnis būdas yra mintyse kartoti savo naująsias pozityvias nuostatas tokioje būsenoje, kai nutildytas „vidinis cenzorius“. O jis nutyla, kai padidėja kūno energetika. Prisiminkime, kaip stipraus streso ar emocinio susijaudinimo akimirkomis dažniausiai nustojame save kontroliuoti ir elgiamės neapgalvotai, spontaniškai.

Tačiau juk valdomą jaudulį, pakilumo jausmą galima sukurti ir be drąskančių negatyvių emocijų, tuo pačiu veikiant apgalvotai bei darant mums reikalingus veiksmus.

Kaip patekti į susijaudinimo būseną? Mums tereikia keletą minučių intensyviai ir greitai kvėpuoti visa krūtine. Jei tai darysime stovėdami, išliksime sąmoningi. Tai leis sąmoningai kelis kartus arba tiek, kiek reikia, pakartoti savo pasirinktą pozityvią nuostatąarba keletą jų panašia tema. Tuo metu mūsų „vidinis cenzorius“ išsijungs, o kartojama pozityvi nuostata pateks tiesiai į pasąmonę. Palaipsniui keisis neigiami įsitikinimai, kurių mums nebereikia, nes jie pasenę, nebeatitinka mūsų Sielos interesų, poreikių, nebeatspindi dvasinės brandos.